Be to, siūloma numatyti, kad mokėjimo operacija būtų nelaikoma patvirtinta, jei ją inicijavo ne klientas arba ji atlikta be jo sutikimo.
Pasak LB vadovo Gedimino Šimkaus, tikimasi, kad Seimas pakeitimus priims dar pavasario sesijoje, kad jie įsigaliotų šiemet lapkritį.
„Praktikoje kyla nemažai ginčų, kada mokėjimo operacija buvo iš tiesų patvirtinta. Teisiniais įstatyminiais pakeitimais būtų aiškiai nustatyta, kad mokėjimo operacija nelaikoma autorizuota, jei ją inicijavo ne pats klientas arba buvo ji atlikta be kliento sutikimo“, – spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.
„Taip bus aiškiau tiek vartotojams, tiek finansų rinkos dalyviams“, – pridūrė jis.
Teisiniais įstatyminiais pakeitimais būtų aiškiai nustatyta, kad mokėjimo operacija nelaikoma autorizuota, jei ją inicijavo ne pats klientas arba buvo ji atlikta be kliento sutikimo.
Pavyzdžiui, anot G. Šimkaus, bankai neautorizuotų operacijos, pastebėję, kad tapatybės patvirtinimo programėlės „Smart-ID“ kodas suvestas mokėjimui, kuris akivaizdžiai atliekamas ne kliento valia.
„Labai aiškiai nustačius, kokia operacija yra neautorizuota arba autorizuota, į ką nukreipti šitie pakeitimai, sumažėtų ginčų (dėl mokėjimo operacijos autorizavimo – BNS) apimtis“, – teigė G. Šimkus.
Tuo metu jei į gavėjo sąskaitą lėšos patektų sukčiavimo būdu, bankas ar kita mokėjimo įstaiga galėtų jas nurašyti ir sugrąžinti nukentėjusiam klientui.
Be to, nustačius galimo sukčiavimo pavojų bankas ar įstaiga privalėtų sustabdyti tokią operaciją arba atsisakyti ją vykdyti, o to nepadarius jie turėtų atlyginti vartotojui nuostolius.
„Jau ir dabar finansų įstaigos siekia arba stengiasi perspėti klientus apie galimą riziką, kad jeigu jie tokį mokėjimą tęs, tai pinigai nukeliautų sukčiams. Deja, bet galiojančios įstatymo nuostatos šiuo metu yra tokios, kad finansų įstaigos tokiais atvejais negali pačios sustabdyti operacijos, jeigu klientas primygtinai reikalauja ją vykdyti“, – aiškino G. Šimkus.
Be to, bankai ar įstaigos privalės kompensuoti klientų nuostolius, jeigu jų pinigai buvo išvilioti apsimetant banku ar kitu tokių paslaugų teikėju.
„Tokia nuostata ateitų iš naujojo būsimo Europos Sąjungos reguliavimo, tik tiek, kad Lietuvoje manome, kad dėl sukčiavimo masto yra svarbu, kad tai įsigaliotų anksčiau
Siūloma įtvirtinti pareigą nuolat realiu laiku stebėti mokėjimo operacijas, taip sustiprinant sukčiavimo prevenciją ir galimybes laiku aptikti įtartinas operacijas bei jas užkardyti.
„Mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų informuoti vartotojus apie sukčiavimo rizikas, būdus, galimus scenarijus. Dalis finansų rinkos dalyvių sukčiavimo prevenciją vykdo, bet svarbu, kad tai būtų taikoma sistemiškai“, – sakė G. Šimkus.
Taip pat siūloma, kad vartotojai galėtų rinktis, kaip bankas ar kita įstaiga atliks mokėjimus – kaip momentinius ar įprastus.
Be to, siūloma, kad nuo kitų metų lapkričio mokėjimo paslaugų tiekėjai būtų įpareigoti keistis informacija ir duomenimis sukčiavimo prevencijos tikslais. Tuo metu vartotojai galėtų nustatyti limitus visiems atsiskaitymo būdams ir priemonėms – mokėjimams kortele, telefonu, pavedimams ar kitoms operacijoms.
Jeigu vartotojas siektų įsidiegti finansų įstaigos programėle arba nuotoliniu būdu pasididinti mokėjimo limitą, tai būtų daroma taikant papildomas priemones – griežtesnį autorizavimą, pakeitimų įsigaliojimo atidėjimą 4 valandoms, taip pat reikėtų pranešti vartotojui apie gautus prašymus.
Tuo metu siekiant stiprinti prevenciją vartojimo kreditų rinkoje, siūloma numatyti, kad kredito davėjai privalėtų įdiegti priemones sukčiavimo rizikai valdyti, jie taip pat turėtų nesudaryti sutarties arba stabdyti kredito išmokėjimą, jeigu yra pagrindo įtarti sukčiavimą.
G. Šimkaus teigimu, iš viso parengta daugiau nei 20 Mokėjimo ir Vartojimo kredito įstatymų pakeitimų, kurie turėtų suteikti aiškumo ir konkretumo tiek finansų rinkai, tiek jos dalyviams ir gyventojams.
LB vadovo teigimu, pakeitimai sustiprins mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugą ir tolygiau paskirstys nuostolius, aiškiau apibrėš mokėjimo operacijų autorizavimo kriterijus. Be to, didinama mokėjimo paslaugų tiekėjų ir vartojimo kreditų davėjų atsakomybė.
Anot G. Šimkaus, pakeitimai, be kita ko, turėtų sumažinti naštą ir teisėsaugos institucijoms.
Ruginienė: kovojant su finansiniais sukčiais bus imtasi griežtesnių kompleksinių priemonių
Premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad kovojant su finansiniais sukčiais reikia griežtesnių kompleksinių priemonių, todėl jų bus imamasi „vis daugiau ir daugiau“.
„Apie 70 proc. atvejų (sukčiavimo – BNS) jau yra sugaudoma. Bet matant skaičius, kad vis tiek 20 milijonų nuteka sukčiams, tai, matyt, tų 70 proc. neužtenka. Dėl to reikia griežtesnių ir daugiau kompleksinių priemonių“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė I. Ruginienė, kartu su Lietuvos banko (LB) vadovu Gediminu Šimkumi pristačiusi naujas priemones.
Tai yra investicija į pasitikėjimą finansų sistema, kas neabejotinai yra labai svarbu, kad žmonės galėtų drąsiai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis žinodami, jog jie yra apsaugoti.
„Kadangi ministras pirmininkas turi specialųjį portfelį su tam tikrais klausimais, tai viena iš to portfelio kišenėlių bus skirta būtent sukčiavimui ir korupcijai. Artimiausiais metais dėmesio tam bus skiriama daug ir vis daugiau ir daugiau priemonių ateis ir mes jas testuosime, jeigu kurios neveikia – keisime ir imsimės naujesnių“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.
Premjerės teigimu, LB inicijuotais pakeitimais siekiama sustiprinti vartotojų apsaugą ir suteikti mokėjimo paslaugų tiekėjams – bankams, kredito unijoms, e. pinigų ir mokėjimo įstaigoms – daugiau priemonių ir aiškesnę atsakomybę kovojant su finansiniu sukčiavimu.
LB siūlo bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams leisti nurašyti lėšas iš gavėjo sąskaitos, jei nustatoma, kad jos gautos sukčiaujant. Jie taip pat privalės kompensuoti klientų nuostolius, jeigu jų pinigai buvo išvilioti apsimetant banku ar kita mokėjimo įstaiga.
„Jeigu tau paskambino, pakalbėjo su tavimi, tu padiktavai savo prisijungimo duomenis – taip greitai sureaguoti nė viena kita institucija, jeigu ji negavo signalo dėl skambučio, neturi galimybės. Mums belieka vienintelis lygmuo – tai finansinė institucija, kuri realiai mato pavedimą ir gali sugauti, kad tas pavedimas yra neįprastas“, – sakė I. Ruginienė.
Pasak premjerės, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui sudaryta speciali darbo grupė, kurios pirmi rezultatai – LB pasiūlyti daugiau nei 20 Mokėjimų ir Vartojimo kredito įstatymų pakeitimų.
„Tai yra investicija į pasitikėjimą finansų sistema, kas neabejotinai yra labai svarbu, kad žmonės galėtų drąsiai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis žinodami, jog jie yra apsaugoti“, – sakė I. Ruginienė.
Vyriausybės vadovės teigimu, sukčiavimo mastai yra milžiniški ir tobulėjant technologijoms jie toliau auga, todėl reikalingas ne tik valstybės, bet ir privataus sektoriaus įsitraukimas siekiant tai užkardyti: „Noriu pabrėžti, kad tai yra tik pradžia.“
Jos teigimu, pernai sukčiai iš gyventojų kėsinosi išvilioti beveik 60 milijonų eurų – 70 proc. daugiau nei 2024 metais.
BNS rašė, kad LB taip pat siūlo, kad mokėjimo operacija būtų nelaikoma patvirtinta, jei ją inicijavo ne klientas arba ji atlikta be jo sutikimo. Tuo metu jei į gavėjo sąskaitą lėšos patektų sukčiavimo būdu, bankas ar kita mokėjimo įstaiga galėtų jas nurašyti ir sugrąžinti nukentėjusiam klientui.
Be to, nustačius galimo sukčiavimo pavojų bankas ar įstaiga privalėtų sustabdyti tokią operaciją arba atsisakyti ją vykdyti, o to nepadarius jie turėtų atlyginti vartotojui nuostolius.
Taip pat siūloma, kad nuo kitų metų lapkričio mokėjimo paslaugų tiekėjai būtų įpareigoti keistis informacija ir duomenimis sukčiavimo prevencijos tikslais. Tuo metu vartotojai galėtų nustatyti limitus visiems atsiskaitymo būdams ir priemonėms – mokėjimams kortele, telefonu, pavedimams ar kitoms operacijoms.
Be to, siekiant stiprinti prevenciją vartojimo kreditų rinkoje, siūloma numatyti, kad kredito davėjai privalėtų įdiegti priemones sukčiavimo rizikai valdyti, jie taip pat turėtų nesudaryti sutarties arba stabdyti kredito išmokėjimą, jeigu yra pagrindo įtarti sukčiavimą.
Pasak LB vadovo Gedimino Šimkaus, tikimasi, kad Seimas pakeitimus priims dar pavasario sesijoje, kad jie įsigaliotų šiemet lapkritį.
Finansiniai sukčiai suaktyvėjo nuo šių metų pradžios leidus gyventojams atsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas – Lietuvos policija fiksuoja atvejus, kai pinigai išviliojami iš jas jau atgavusių asmenų.
Spėjama, kad sukčiavimo mastai dar labiau išaugs balandį, kai lėšos bus pervestos visiems per pirmąjį ketvirtį pasitraukti iš kaupimo nusprendusiems gyventojams.
Kaip rašė BNS, Lietuvoje pernai spalio pradžioje jau įsigaliojo griežtesnė mokėjimo pavedimo patikra, kuria siekiama sumažinti sukčiavimą bei užtikrinti, kad pinigai pasiektų tikruosius gavėjus.
Naujausi komentarai