Dar viena pergalė

Draudimo iki 100 tūkst. eurų (pagal indėlių draudimo sistemą), arba iki 22 tūkst. eurų (kaip investuotojai) išmokų gavėjų sąrašus papildys ir neužregistruotos "Snoro" akcijų emisijos bei neišleistų "Snoro" obligacijų pirkėjai. Tokį sprendimą praėjusią savaitę paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ESTT). Pasak jo, indėlininkams, kurių lėšos jau buvo nurašytos banko planuojamoms išleisti akcijoms ar obligacijoms, gali būti taikoma tiek ES direktyva dėl investicijų, tiek direktyva dėl indėlių apsaugos.

Lietuvos teismai buvo nepalankūs šiems investuotojams – tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Apeliacinis teismas atsisakė juos pripažinti indėlininkais, kuriems priklausytų Indėlių draudimo fondo išmoka. Dėl "Snoro" obligacijų iki 2011 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta daugiau kaip 12 tūkst. sutarčių, jų vertė – apie 108 mln. eurų. Kokia konkreti suma bus grąžinta, dar nėra žinoma.

Pasak Investuotojų asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Plunksnio, į asociaciją yra susibūrusi 500 žmonių grupė, kuri nuo "Snoro" bankroto 2011 m. bando įrodyti, kad turi būti išmokėtos draudimo išmokos ir neužregistruotos akcijų emisijos bei neišleistų obligacijų pirkėjams. Lietuvos teismai ieškinius atmesdavo. "Džiaugiamės, kad kiek politizuotame procese tašką padėjo ESTT sprendimas ir teisybė triumfuoja", – sakė V.Plunksnis.

Prireikė krūvą pinigų išleisti, advokatus samdyti, dokumentus paruošti, daugybę laiko sugaišti.

Gaila pinigų ir laiko

Kitos su valstybe kovojusios – "Snoro" indėlininkų ir kreditorių –  asociacijos vadovas Danas Arlauskas, "Kauno dienos" paklaustas, gal mūsų teismų sprendimus nulėmė politikų sprendimai, neabejojo, kad taip buvo siekiama sutaupyti.

"Įtariame, kad taip, – sakė D.Arlauskas. – Bet negaliu tiesiai šviesiai šitaip teigti. Juk už viso to – nemaži pinigai. Žinome, kad, norint atiduoti indėlininkams, Valstybės įmonė "Indėlių ir investicijų draudimas" privalėjo pasiskolinti iš Vyriausybės. O kuo mažiau skolintis – tuo geriau. Valstybė norėjo kuo mažiau atiduoti."

Anot "Snoro" indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovo, žmonės emigruoja ne tik dėl ekonominės situacijos. Jie pasigenda paprasto teisingumo.

"Kalbu ne apie teisinį, o apie moralinį teisingumą, – aiškino D.Arlauskas. – Mūsų teismai nesutiko su tuo, kas buvo jau iš pradžių visiems aišku, prireikė krūvą pinigų išleisti, advokatus samdyti, dokumentus paruošti, daugybę laiko sugaišti. Reikėjo iš karto pripažinti, kad sandoris dėl neišleistų obligacijų neįvykęs ir išmokėti iki leistinos draudžiamos sumos 100 tūkst. eurų. Kol asociacija nesikreipė į ESTT, buvo atsisakoma išmokėti draudimo išmokas ir tiems, kurie buvo investavę į "Snoro" sertifikatus. Mūsų teismai prieš tai nepripažino, kad investuotojų reikalavimai pagrįsti. Bet mums buvo aišku, kad pagal ES direktyvas sertifikatas yra indėlis. Kaip ir pinigai sąskaitose už neišleistas obligacijas. Vėlgi tai – kaip indėlis. Noriu akcentuoti, kad mūsų institucijos nesivadovavo protingumo kriterijais. Gal buvo manoma, kad žmonės niekur nesikreips, pamirš ir niekam nereikės grąžinti pinigų. Bet jie nieko nepamiršo, susibūrė į asociaciją ir iškovojo pergalę. Labai džiaugiuosi."

Pirmoji pergalę ESTT iškovojo būtent "Snoro" indėlininkų ir kreditorių asociacija 2016 m. Buvo pripažinta, kad šio žlugusio banko indėlių sertifikatų turėtojams taip pat privalo būti išmokėtos draudimo sumos iki 100 tūkst. eurų, nes šie indėliai privalėjo būti valstybės apdrausti. Jiems grąžinta daugiau nei 24 mln. eurų santaupų. Per penkerius metus po "Snoro" veiklos nutraukimo Indėlių draudimo fondas indėlininkams iš viso išmokėjo 1,18 mlrd. eurų.

Nukentėjusiųjų vien dėl sertifikatų sąrašuose daugiau nei 2,5 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų. Tarp jų yra ir žinomų mokslininkų, ir nusipelniusių krepšinio trenerių, ir buvusių policijos komisarų, ir net buhalterines paslaugas teikiančių įmonių vadovų pavardžių.

Nuostoliai – milžiniški

O kaip bus su įstaigomis, kurios laikė milijonus litų "Snoro" sąskaitose arba buvo investavę į sertifikatus, obligacijas? D.Arlauskas mano, kad šie pinigai prarasti: "Įstaigos ir įmonės, kaip ir paprasti indėlininkai, atgavo tik iki 100 tūkst. eurų."

Daugiausia valstybės lėšų "Snore" prarado Ignalinos atominė elektrinė. 89,9 mln. litų (apie 26 mln. eurų), 29,9 mln. litų neteko Generalinės miškų urėdijos valdomos miškų urėdijos.

Sveikatos apsaugos sistemos įstaigos "Snoro" banke laikė 32 mln. litų (beveik 9,27 mln. eurų) ne tik sąskaitose, bet buvo įsigijusios ir sertifikatų. Tarp gydymo įstaigų labiausiai nusvilusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė, kuri, įsigijusi sertifikatų, neteko 5 mln. litų (beveik 1,45 mln. eurų), Respublikinė Klaipėdos ligoninė taip prarado 3 mln. litų (beveik 869 tūkst. eurų).

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija "Snoro" vertybiniams popieriams išleido net 17 mln. litų (beveik 5 mln. eurų). Dar 550 tūkst. litų (beveik 160 tūkst. eurų) pridėjo ir Jūrininkų sveikatos priežiūros centras.

Įdomu, kad nei Vilniaus, nei Kauno gydymo įstaigos savo lėšų į "Snorą" neinvestavo. Laikinojoje sostinėje didžiausią nuostolį patyrė "Kauno vandenys", investavę 1 mln. litų (bemaž 290 tūkst. eurų).

Įmonių netektos lėšos nurašomis kaip beviltiškos skolos. "Snoro" indėlininkų ir kreditorių asociacija siekė, kad Lietuvos bankas arba Finansų ministerija imtųsi priemonių išieškoti iš kompanijos "Ernst & Young Baltic" 0,5 mlrd. litų (apie 145 mln. eurų) žalą dėl nekvalifikuotai atlikto "Snoro" banko audito, tačiau visi nuostoliai kol kas liko valstybei.

Pernai balandį Vilniaus apygardos teismas patenkino "Snoro" bankroto administratoriaus "Valneto" prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir areštavo Raimondo Baranausko beveik 70 mln. eurų bei Vladimiro Antonovo maždaug 338 mln. eurų, o dar daugiau nei 92 mln. eurų – jų abiejų lėšų. Areštuotos ir abiejų buvusių "Snoro" savininkų sąskaitos Šveicarijos bankuose.

Bankroto administratorius "Valnetas" pamažu parduoda perimtą banko ir jos vadovų turtą. Tačiau už jį gaunamos tokios menkos sumos, kad neužteks net valstybės įmonės "Indėlių ir investicijų draudimas" nuostoliams atlyginti.

Savininkai nepeš nieko

Pagal įstatymus draudimo išmokos negali gauti didžiausi "Snoro" akcijų emisijos pirkėjai V.Antonovas ir R.Baranauskas. Jei ir galėtų gauti, vargu ar 100 tūkst. eurų paguostų Rusijoje besislapstančius buvusius banko savininkus. V.Antonovas pasirašė akcijų už 58 mln. eurų, R.Baranauskas – už 21,6 mln. eurų, o su jais siejamas fondas "Jubilee Financial Products" – dar už 23,2 mln. eurų.

"Snoro" akcininkai sprendimą platinti naują 110 mln. eurų akcijų emisiją priėmė 2010 m. gruodžio 21 d. Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 7,3 mln. eurų. 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo "Snoro" akcijas, o lapkričio 22 d. Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti "Snoro" įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 d. "Snorui" iškelta bankroto byla.

Generalinės prokuratūros prašymu teismas V.Antonovą ir R.Baranauską šiemet vasarį pripažino įtariamaisiais. Jie bus teisiami už akių, nedalyvaujant teismo procese. Prokuratūra buvusius bankininkus kaltina turto pasisavinimu ir finansiniu sukčiavimu stambiu mastu, kad iš "Snoro" sąskaitų į asmenines sąskaitas Šveicarijos bankuose perpumpavo apie 500 mln. eurų (apie 1,7 mlrd. litų). Kaltinimus dėl aferų V.Antonovas ir R.Baranauskas atmeta.