Prokuratūros komunikacijos vadovė Elena Martinonienė teigia, kad lėšos reikalingos vertimo paslaugoms.

„Tokia suma yra reikalinga vertimo paslaugoms šiose bylose pirkti“, – BNS sakė E. Martinonienė.

Kaip nurodoma generalinio prokuroro Evaldo Pašilio rašte Vyriausybei, prokurorai prašo teisinės pagalbos daugiau kaip 20-ties valstybių, o beveik visi gauti dokumentai surašyti užsienio kalbomis.

„Šiuo metu bylose atlikti beveik visi būtini ikiteisminių tyrimų veiksmai, į lietuvių kalbą išversta didžioji dalis tyrimo medžiagos dokumentų, bet išsamioms ataskaitoms parengti ir kaltinamiesiems aktams surašyti kilo būtinybė papildomai atlikti apie 10 000 lapų (...) vertimą į lietuvių kalbą. Planuojamos išlaidos vertimams sudaro 100 000 eurų (su PVM). Prokuratūra tokios pinigų sumos neturi ir skirti negali, todėl būtinas papildomas finansavimas“, – rašoma prokuratūros prašyme.

Lietuvos prokurorai rengiasi už akių teisti Rusijoje besislapstančius buvusius bankrutavusio „Snoro“ banko vadovus ir akcininkus Raimondą Baranauską ir Vladimirą Antonovą.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo „Snoro“ turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo pradėtas 2011 metais. Didžiosios Britanijos teismai 2015 metais buvo nusprendę tuo metu Londone gyvenusius V. Antonovą ir R. Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau jie iš šios valstybės dingo ir dabar slapstosi Rusijoje – pastaroji jiems yra suteikusi politinį prieglobstį.

Pastaraisiais metais V. Antonovas nesėkmingai bandė per Rusijos teismus iš „Snorą“ nacionalizavusios Vyriausybės prisiteisti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų.

Žlugusio Ūkio banko pagrindinis akcininkas Vladimiras Romanovas bei kiti banko vadovai taip pat įtariami nusikalstama veika – sukčiavimu užvaldant didelės vertės banko turtą ir jo iššvaistymu, piktnaudžiavimu ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu.

„Snoro“ veikla buvo sustabdyta 2011 metų pabaigoje, Ūkio bankui bankroto byla buvo iškelta 2013 metais.