„Aš visiems darbuotojams sakau, kad bijau „Geotermos“ pavyzdžio, kai ji kažkada irgi galėjo būti privatizuota, bent kiek aš žinau, gal aš visų detalių nežinau, bet neprivatizavo, padarė strategine įmone, nieko normaliai nedarė ir bankrutavo“, – BNS sakė įmonės vadovas.

Prieš porą metų buvo pradėtas neveikiančios Klaipėdos šilumos gamybos įmonės „Geoterma“ privatizavimo procesas, tačiau ją įtraukus į svarbių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą, procesas sustabdytas. Šiemet įmonė bankrutavo.

Į privatizuojamų įmonių sąrašą Vyriausybė šiemet įtraukė ir „Problematiką“, todėl bendrovė iš Susisiekimo ministerijos žinios tapo tiesiogiai atsakinga Turto bankui.

Tačiau Seimas praeitą mėnesį nusprendė ją įtraukti į strateginių įmonių sąrašą, kad apsaugotų „nuo galimų privatizavimo grėsmių“. Prezidentas Gitanas Nausėda įstatymą vetavo, bet Seimas ketvirtadienį veto atmetė.

Nerimaujama, kad ministerija nenorės perimti įmonės akcijų

Pasak „Problematikai“ nuo pernai rugpjūčio vadovaujančio A. Paleko, įtraukus bendrovę į strateginių įmonių sąrašą, Turto bankas turės perduoti ją atgal vienai iš ministerijų, nerimaujama, jog nė viena iš jų nenorės perimti įmonės akcijų.

„Patampam strategine įmone ir Turto bankas tada suruošia dokumentus mūsų atidavimui, nes jis mūsų negali laikyti, mus turi grąžinti ministerijai – Finansų arba Ekonomikos ir inovacijų, arba Susisiekimo, arba dar kažkokiai ministerijai“, – teigė „Problematikos“ vadovas.

„Ministerijos gali mūsų nelabai norėti ir pradėt stumdytis. Eina laikas, o jos stumdosi (...) Mes patampam našta ir jeigu neatsiras atsakingas žmogus, kuriam rūpės daugiau negu jo asmeniniai interesai – rinkimai, kad tarkim, ir priimtų nepopuliarius sprendimus, tai mums bus blogai, mes pradėsime vegetuot“, – pridūrė jis.

Jis taip pat pridūrė, kad „Problematikai“ tapus strategine įmone galimas variantas atskirti įmonėje veikiančią tyrimų laboratoriją nuo kelių priežiūros veiklos.

„Jeigu kalbam apie išgryninimą, tai galim atskirt. Niekas nenugrius – galima drąsiai atskirt laboratoriją ir palikti ją valstybei“, – sakė A. Palekas.

„Čia yra vienas svarbus niuansas – mes nesame dotuojami iš valstybės, mes dalyvaujame viešuosiuose pirkimuose ir mes konkuruojame. Yra daug kompanijų, kurios vykdo techninę priežiūrą, bet jos neturi laboratorijos“, – teigė jis.

A. Palekas taip pat teigė, kad ateityje įmanoma laboratorijos plėtra, tačiau tapus strategine įmone tam gali būti kliūčių.

Įmonė kaip ir gyveno, kaip ir vykdė savo veiklą, bet sakyčiau, kad truputį užmigo: pradėjo rūpintis pastatais, gražiais kilimais, apšvietimu ir savo įvaizdžiu, bet mūsų tikslas labiau yra graži laboratorija negu gražūs stalai.

Pusė patalpų – nereikalingos

Dėmesio centre pastaruoju metu atsidūrusi „Problematika“ įsikūrusi Vilniuje, Granito gatvėje. Čia įmonei priklauso apie 6 tūkst. kvadratinių metrų patalpų.

Įmonės administracija įsikūrusi kelių aukštų moderniai atnaujintame pastate, kuriame veikia ir laboratorijos, taip pat šalia pastatyti du nauji pastatai, ant kurių stogų buvo sumontuoti saulės kolektoriai.

Pasak bendrovės vadovo A. Paleko, norint įmonės turtą išnaudoti efektyviai, būtų geriausia įmonę iškelti į kitą vietą.

„Aš nelabai matau ateities. Taip, mes galime čia sėdėt dar 5, 10, 20 metų, bet jeigu mes norime būti efektyvūs ir efektyviai išnaudoti turtą, tai jos man nėra tinkamos“, – sakė A. Palekas.

Jis pridūrė, kad išsikelti neapsimokėtų tik tuo atveju, jeigu tai kainuotų brangiau negu likti esamose patalpose.

„Vizija yra, kad mus reikėtų išsikelt, bet jeigu mums neapsimoka, tai geriau neišsikelt, gal pasilikt“, – teigė įmonės vadovas.

Bendrovė šiuo metu savo veiklai išnaudoja apie pusę turimų Vilniuje turimų patalpų. Kita dalis nuomojama dviems įmonėms – „Biseriui“ ir „Montuotojui“.

Pasak vadovo, nuoma padeda surinkti papildomai daugiau nei 100 tūkst. eurų per metus, tačiau bendrovei tai – našta.

„Našta – vienareikšmiškai, tai ne mūsų tiesioginė veikla. Mes nesame nekilnojamojo turto vystytojai, mes nemokame to daryt, mes galim ir klaidų padaryt“ , – tvirtino A. Palekas.

Anot jo, galvojama, ką daryti su įmonei nereikalingomis patalpomis, nes kai kurioms iš jų reiktų rekonstrukcijos, norint išnuomoti, kadangi nėra atskirų įdėjimų.

„Taip, mums reikia mažiau patalpų negu mes naudojam“, – tvirtino A. Palekas.

Palikimas – pirtis, baseinas, boulingas, treniruoklių salė

„Problematikoje“ prieš keliolika metų buvo įrengta ir moderni laisvalaikio zona su pirtimi, baseinu, boulingu ir treniruoklių sale.

„Įmonė kaip ir gyveno, kaip ir vykdė savo veiklą, bet sakyčiau, kad truputį užmigo: pradėjo rūpintis pastatais, gražiais kilimais, apšvietimu ir savo įvaizdžiu, bet mūsų tikslas labiau yra graži laboratorija negu gražūs stalai“, – sakė dabartinis bendrovės vadovas.

Apie 17 metų įmonėje dirbanti Anželika Barisė BNS teigė pamenanti, kad laisvalaikio zona buvo įrengta netrukus po to, kai ji pradėjo karjerą „Problematikoje“.

Pasak Asfaltbetonio tyrimų skyriaus vadovo pavaduotojos, darbuotojams buvo sudarytos sąlygos laisvalaikio zona naudotis sumokant už tai pinigus.

„Mes naudojomės, mums buvo suteiktos sąlygos. Ir, sakykime, merginos kiekvieną antradienį renkasi po darbų ir atsipalaiduoja. Mes ir nuomodavomės, ir pinigus mokėdavom kaip darbuotojai, jeigu norim pilnai naudotis tuo komplektu, reikia už tas valandas susimokėti“, – sakė viena įmonės senbuvių.

Referente „Problematikoje“ dirbančiai Dominykai Dovidaitytei – 23-eji. Įmonėje ji pradėjo dirbti prieš penkerius metus. Ji teigia, kad laisvalaikio zona naudotis teko ne kartą.

„Per savo gimtadienį esu žaidusi boulingą ir šiaip, buvau išsinuomavusi ne vieną kartą ir žaisdavom ten. Tikrai patogu, jeigu yra“, – teigė ji.

Bus siūloma įmonę grąžinti Susisiekimo ministerijai

Kaip BNS informavo Turto banko atstovas Tomas Bagdonas, Seimui ketvirtadienį priėmus sprendimą dėl „Problematikos“, Vyriausybei bus siūloma ją išbraukti iš privatizuojamų įmonių sąrašo ir valdymą grąžinti Susisiekimo ministerijai.

„Turto bankas vykdo tik privatizuojamų įmonių valdymą, todėl siūlysime Vyriausybei privatizuojamų įmonių sąrašo pakeitimus, kuriais „Problematika“ būtų išbraukiama iš šio sąrašo“, – teigė T. Bagdonas.

„Tuo pačiu siūlysime įmonę grąžinti buvusiam valdytojui – Susisiekimo ministerijai. Galutinį sprendimą dėl įmonės valdymo ateities turi priimti Vyriausybė“, – sakė jis.

Valstybės valdoma bendrovė „Problematika“ įkurta 1991 metais. Ji užsiima kelių priežiūra, taip pat tirdama kelių statybos medžiagas vykdo kelių kokybės kontrolę.

Šiemet įmonę norėta privatizuoti, tačiau dalis Seimo narių tam pasipriešino siūlydami įmonę įtraukti į strategiškai svarbių įmonių sąrašą.

„Valstiečių“ Viktoro Rinkevičiaus, Antano Bauros, Valiaus Ąžuolo bei „socialdarbiečio“ Rimanto Sinkevičiaus pataisą dėl „Problematikos“ buvo vetavęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Ketvirtadienį šį šalies vadovo veto parlamentarai atmetė ir įmonę įtraukė į strategiškai svarbių įmonių sąrašą.

„Problematikos“ pajamos pernai sumažėjo 25,9 proc. iki 5,138 mln. eurų, grynasis pelnas smuko 2,5 karto iki 618,2 tūkst. eurų. Bendrovė į valstybės biudžetą šiemet pervedė 1,33 mln. eurų dividendų, joje dirba apie 100 žmonių.