Vos pasibaigus kokiam nors viešųjų pirkimų konkursui, ypač susijusiam su atliekomis ar jų tvarkymu, prasideda teisminiai ginčai. Štai Panevėžyje paprasčiausių kompostavimo konteinerių gyventojams teko laukti metus. Aplinkos ministerija įsitikinusi, kad dažnai įmonės specialiai stengiasi vilkinti strategiškai svarbių projektų įgyvendinimą, todėl Seimui pateikė siūlymų, kaip atvėsinti verslininkų norą kiekvienu atveju bylinėtis teismuose.

Dėl teisme užstrigusio konkurso Panevėžys liko be konteinerių

Kad nesibaigiantis bylinėjimasis yra rimta problema, sutinka ir tiesioginiai viešųjų pirkimų konkursų organizatoriai. Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) vadovas Arturas Grucė portalui skundėsi, kad dėl teismuose įstrigusio konkurso Panevėžio apskrities privačių namų gyventojai ilgiau nei metus liko be kompostavimui skirtų konteinerių.

Ir viskas dėl to, kad Panevėžio RATC skelbto atviro konkurso sąlygas kompostavimo konteineriams pirkti ir jo rezultatus teismui apskundė jį pralaimėjusi kauniečių įmonė „Autokausta“. Ji buvo įsitikinusi, kad konkurso sąlygos iš karto užkirto kelią bendrovei jame dalyvauti. Tąkart konkurso nugalėtoju buvo pripažinta bendrovė „ViaCon Statyba“.

Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, A. Grucė teigė, kad viešieji pirkimai tapo didžiausia problema, stabdančia RATC darbą. „Viešieji pirkimai ir konkursai – viena iš didesnių problemų. Nuolat esame įveliami į teisminius procesus“, - skundėsi jis.

Anot pašnekovo, kone didžiausias galvos skausmas per visą RATC istoriją užklupo, kai buvo nutarta Panevėžio regionui nupirkti 6300 individualių kompostavimo konteinerių. Visi jie turėjo būti išdalinti individualių namų savininkams, kad jie galėtų kompostuotų žaliąsias atliekas. Taip nuspręsta mažinti atliekų patekimą į sąvartynus.

„Tačiau įvykus pirkimui ir apskundimui mes sugaišome lygiai metus. Konteinerius tik dabar baigiame dalinti. Jeigu nebūtų apskundimo, tą galėjome atlikti dar pernai. Teismai priėmė sprendimus, kad mūsų pirkimai įvykdyti teisingai – viskas atlikta pagal įstatymą. Tai vienas iš pavyzdžių, kai stringa investicinių projektų įgyvendinimas dėl įmonių tarpusavio santykių“, - tendenciją atskleidė Panevėžio RATC vadovas, pridūręs, kad panaši baigtis ištinka kone kiekvieną konkursą.

Įnirtingos grumtynės vyko ir Vilniuje

Dėl panašių peštynių Vilniaus gyventojai vos neliko be atliekų rūšiavimo gamyklos. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui tik per plauką pavyko pasirašyti sutartį su konkurso nugalėtoju – bendrove „Energesman“.

Pralaimėjusios įmonės nusprendė konkurso rezultatus apskųsti Viešųjų pirkimų tarnybai ir teismui. Kaip tik todėl įsijungė saugikliai ir konkurso vykdytojui buvo uždrausta pasirašyti sutartį su nugalėtoju. Tuo metu kai konkursą pralaimėjusi „Prime Capital“ (priklausanti įmonių grupei „Icor“) ieškojo teisybės teismuose, pasigirdo kalbos, kad per šį rudenį nespėjus pasirašyti sutarties, „nuplauks“ Europos Sąjungos finansavimas. Bendra projekto vertė siekė 119 mln. Lt.

Kai vyko diskusijos, kaip suktis iš padėties, Aplinkos ministerijos viceministras Almantas Petkus svarstė, kad pasitvirtinus blogiausiam scenarijui, ES pinigai turėtų būti nukreipti vandenvalai.
Vis dėlto po ilgai užsitęsusių ginčų atliekų rūšiavimo gamyklos statyboms pavyko uždegti žalią šviesą.

Padėtį taisyti siūloma žyminiu mokesčiu

Aplinkos viceministras A. Petkus, portalo paprašytas pakomentuoti, kodėl žalieji pirkimai nuolat įstringa teismuose, sutiko, kad padėtis nėra normali. „Girdime pastabų, kad Viešųjų pirkimų įstatyme yra įvairiausių subtilybių, kuriomis teisininkai gali naudotis ir vilkinti viešąjį pirkimą – ypatingai teismuose“, - kalbėjo viceministras.

Pasak jo, ministerija šią problemą gerai žino ir yra pateikusi pasiūlymą, kaip ją galima išspręsti. Tačiau pirminė idėja užtarimo Vyriausybėje nesulaukė.

„Vienas iš greitų sprendimo būdų yra toks, kad norint bylinėtis dėl projektų konkursų, kuriuose panaudojamos ES lėšos, skundžiantis turėtų sumokėti žyminį mokestį, nemažesnį nei 5 proc. visos projekto vertės. Tokį Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą buvome parengę, bet Vyriausybėje nesulaukėme pritarimo“, - aiškino A. Petkus, pridūręs, kad pagrindinis atmetimo argumentas – šis įstatymas yra Ūkio ministerijos žinioje.

Vis dėlto Aplinkos ministerija, manydama, kad Ūkio ministerijos inicijuojamo įstatymo pakeitimo dar gali tekti palaukti, nutarė siūlyti antrą pataisą, kuria ketinama prieiti prie žyminio mokesčio. Jį tektų sumokėti kreipiantis į teismą dėl ES finansuojamų projektų konkursų teisėtumo.

„Matydami, kad mūsų kuruojamos srities projektai stringa, parengėme pataisą, kuri dar nėra galutinai priimta. Šiek tiek sušvelninome: 50 tūkst. žyminį mokestį turėtų mokėti ta šalis, kuri bylinėjasi galbūt ne visada tikslingai ir taip prieinama prie to, kad trukdomas pinigų panaudojimas.

Jeigu vieno iš dalyvių skundžiami viešųjų pirkimų konkurso rezultatai teismui, ir jeigu projektas vykdomas ES lėšomis, bet kuriuo atveju reiktų susimokėti žyminį mokestį, kad besibylinėjanti pusė įvertintų, ar tai tikrai neteisingas konkursas. Tada nebūtų galimybės vilkinti. Jeigu byla laimima, pinigai grąžinami“, - siūlomą įstatymo pakeitimą pristatė viceministras.