Daugumos prioritetai šiuo metų laiku panašūs – sutikti šventes džiugiai ir be streso, o kartu neišleidžiant daugiau nei leidžia finansinės galimybės, ypač šventinio stalo ruošai. Prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, vienintelė taisyklė kaip ir kasmet galioja ta pati – svarbiausia turėti išankstinį planą.

Šventinio stalo tradicijos nesikeičia

Kaip ir atostogų, taip ir švenčių planavimas prasideda nuo biudžeto. Žinoma, šiuo metų laiku nesinori labai savęs varžyti, tačiau įsivertinti, kiek norėtųsi išleisti, yra pravartu. Skaičiuoti biudžetą, pasak B. Čaikauskaitės, galima keliais būdais, vienas iš jų – numatyti bendrą sumą, kiek iš viso galite skirti maisto produktams.  

„Jau ne vienerius metus iš eilės pastebime tendenciją, jog atėjus didžiosioms žiemos šventėms, pirkėjai renkasi daug skirtingų produktų, tačiau nedideliais kiekiais. Kaip ir kasmet siūlysime galimybę įsigyti produktus mažomis porcijomis, kad pirkėjai galėtų tinkamai įsivertinti savo poreikius ir pagal juos pasirinkti optimaliausią kiekį produktų šventiniam stalui. Taip pat pristatysime tradicinius patiekalus, paruoštus įdomiau bei originaliau, pavyzdžiui, keptą netikrą zuikį su kukurūzais ar silkių salotas su avokadais“, – pasakoja IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.

Prekybos tinklo atstovės teigimu, pirkėjų įpročiai kiekvienais metais keičiasi, tačiau savo populiarumo niekada nepraranda tradiciniai gaminiai.

„Atėjus šventiniam periodui prisimenami ir tradiciniai patiekalai. Tačiau skirtingai nuo senesnių laikų, pirkėjai juos linkę įsigyti jau pagamintus. Šventiniu periodu tokių pagamintų patiekalų, kaip silkė pataluose arba silkė su svogūnais, pardavimai išauga dvigubai. Tradiciškai ant stalo keliauja daugiau tradicinės baltos mišrainės ir salotos su burokėliais“, – sako B. Čaikauskaitė.

Receptų ieškoti galima ir soc. tinkluose

Prekybos tinklo IKI maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės teigimu, galima daryti ir kitaip – skaičiuoti sumą, kuria norėtumėte skirti vienam asmeniui, dienai ar patiekalui, taip, tarsi planuotumėte degustaciją restorane.

„Pastebime, jog vis daugiau žmonių prieš didžiąsias žiemos šventes socialiniuose tinkluose dalijasi patiekalais, kuriuos gamins per Šv. Kūčias ir Kalėdas. Neretai toks meniu būna itin detalus – jame numatytas viskas – nuo pusryčių iki vakarienės, užkandžių ir desertų. Tokia praktika leidžia iš anksto numatyti, kokių produktų reikės, ir dalį jų įsigyti ar pasiruošti gerokai prieš šventes“, – atkreipia dėmesį maisto ekspertė.

Tiesa, pradėti galvoti apie šventinius patiekalus, pasak maisto ekspertės, galima jau dabar.

„Kad paskutinę minutę nereiktų sukti galvos, kokiais naujais skoniais pamaloninti save ir namiškius, verta nors keletą minučių per dieną skirti receptų paieškai. Geriant kavą, turint laisvą pertraukėlę panaršyti internete ir atrasti, ką jums būtų įdomu išmėginti. Tokios popietės atneša ir naudos, ir šventinės nuotaikos“, – sako V. Juodkazienė.

Mažesnės porcijos, bet daugiau įvairovės

Net jei dar neturite konkretaus plano, ką gaminsite per šventes, dalį būtinųjų pirkinių jau galite numatyti dabar. Sąrašas, kurį turėsite prieš akis, jums leis susiplanuoti laiką – ką ir kada turėsite įsigyti artimiausiu metu, ir kokiais kiekiais.

„Pavyzdžiui, tokie produktai kaip cukrus, miltai, kepimo milteliai, įvairios kruopos ar prieskoniai, taip pat konservuoti, marinuoti gaminiai gali stovėti ilgesnį laiką, tad juos galite įsigyti nelaukdami švenčių. Taip pat ir gaivieji gėrimai, kavos pupelės, kai kurių rūšių saldumynai nugulti spintelėse gali iš anksto“, – pastebi V. Juodkazienė, papildydama, jog sutaupyti galima šiuos produktus perkant akcijų metu.

Norintiems išmėginti kuo daugiau skirtingų skonių bei patiekalų, verta ruošti maistą mažomis porcijomis.

„Išmėginti galite įvairius vieno kąsnio užkandžius, pavyzdžiui, mocarelą su kumpiu, mini-tortilijas su mėsa, agurkų ir krevečių suktinukus, įdarytus kiaušinius ar įvairius netradicinius sumuštinukus su žuvimi, mėsa ar daržovėmis. Juos lengva pasiruošti, o ir suvalgomi jie būna dažniausiai tą pačią dieną, todėl neteks sukti galvos dėl nesuvalgyto maisto“, – pastebi V. Juodkazienė.