Pasak SVT, atskleista ataskaita ne tik meta naujus kaltinimus „Swedbank“ pinigų plovimu, bet ir patvirtina vasarį televizijos atskleistą pinigų plovimo atvejį. Anksčiau banko generalinė direktorė Birgitte Bonnesen ne kartą neigė žinojusi apie „Swedbank“ įsitraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą, tačiau, SVT laidos „Uppdrag granskning“ žurnalistų teigimu, „Swedbank“ vadovė negalėjo nežinoti apie galimą pinigų plovimą, jei 2018-ųjų rugsėjį siuntė banko darbuotojams šią ataskaitą.

Kaip tikina SVT, ataskaitoje, pažymėtoje „konfidencialu“ ir pavadintoje „Swedbank“ atitiktis“, buvo išanalizuoti maždaug 2 000 „Swedbank“ klientų Baltijos šalyse, o į gavėjų sąrašą buvo įtraukta pati generalinė direktorė B. Bonnesen ir keli kiti banko vadovai.

Slaptos ataskaitos antraštėje teigiama: „Negalima platinti be „Swedbank“ generalinės direktorės leidimo“.

Pasak vieno SVT laidos „Uppdrag granskning“ žurnalisto Joachimo Dyfvermarko, pastarąjį dešimtmetį bankai Baltijos šalyse padėjo plauti pinigus iš Rusijos.

„Daugiau nei dešimtmetį Baltijos šalių bankai veikė kaip juodų pinigų kanalas iš buvusios SSRS šalių į Europą“, – sakė J. Dyfvermarkas ir pridūrė, kad pasitikėjimas Šiaurės šalių bankais smuko dėl „Swedbank“, „Danske Bank“ ir „Nordea“ pinigų plovimo skandalų.

A. Ufarto/Fotobanko nuotr.

„Tokie bankai kaip „Swedbank“, „Danske Bank“ ir „Nordea“ nebuvo siejami su padidinta rizika. Dabar šis pasitikėjimas buvo iš esmės pažeistas“, – tikino žurnalistas.

„Swedbank“ atstovai neigia naujus SVT kaltinimus ir tikina, kad 95 mlrd. kronų sudarantys mokėjimai įtartini – esą tai yra mokėjimai iš klientų grupės, kurių patikra buvo atlikta.

„Kaip ne kartą sakėme, mes veikiame pagal įvairius signalus. Taigi mums buvo natūralu veikti, kai „Danske Bank“ pinigų plovimas buvo atskleistas“, – apie nutekintą vidinę klientų analizę aiškinama „Swedbank“ pranešime.

„Analizėje pernai mes žiūrėjome tiek į dabartinius, tiek ir į buvusius klientus Baltijos šalyse. Daugeliu atvejų nebuvo poreikio tęsti veiksmus, tačiau kai kuriais atvejais mes ėmėmės priemonių, įskaitant ir pranešimus finansų inspekcijai“, – teigia „Swedbank“ atstovai.

„Swedbank“ atstovas Gabrielis Franckė Rodau televizijai SVT tikino, kad 2 000 klientų buvo pasirinkti, atsižvelgiant į didžiulį klientų skaičių – daugiau nei 3 mln. – Baltijos šalyse.

Po SVT reportažo „Swedbank“ šia ataskaita pasidalino su Švedijos finansų inspekcija ir „Swedbank“ valdyba, kuri anksčiau nebuvo mačiusi banko atliktos klientų analizės.

„Swedbank“ akcijų kaina po SVT pranešimo 09.22 val. Švedijos laiku (10.22 val. Lietuvos laiku) Stokholmo akcijų biržoje buvo smuko 2,5 proc., iki 171,80 kronos už akciją.

„Swedbank“ ne kartą atsiribojo nuo „Danske Bank“ skandalo, argumentuodamas tuo, kad Švedijos banko verslas yra paremtas vietos gyventojais ir vietos įmonėmis. „Swedbank“ generalinė direktorė Birgitte Bonnesen anksčiau tvirtino, kad banko užsienio klientų sąskaitų portfelis yra nereikšmingas.

Tačiau, pripažino B. Bonnesen, „Swedbank“ negali užtikrinti, kad bankui pavyko pastebėti visiškai viską. „Ar buvo rizika, kad (įtartini) mokėjimai 2007-aisiais praslydo? Taip, buvo“, – sakė „Swedbank“ direktorė.

„Swedbank“ anksčiau neigė prielaidas apie savo įsitraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą, tačiau turėjo pripažinti kaltinimus, kai Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT vasario 20 d. pranešė, kad tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių filialų įvykdyta mokėjimų už maždaug 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų). Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą „Swedbank“ tyrimą pranešė jau kitą dieną – vasario 21-ąją.

SVT teigimu, „Swedbank“ teikė paslaugas ir Rusijos oligarchams bei buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui.

Kova su pinigų plovėjais pagarsėjęs investuotojas Billas Browderis praėjusią savaitę Švedijos teisėsaugai pateikė kaltinimą, kuriame teigiama, kad „Swedbank“ leido atlikti 176 mln. dolerių (155,6 mln. eurų) mokėjimus iš bankrutavusio Ūkio banko ir dėl pinigų plovimo uždaromo „Danske Bank“ Estijos filialo.

B. Browderis tikino turįs informacijos, kad didžioji dalis iš 176 mln. galimai nešvarių dolerių buvo gaunami iš ir siunčiami į lietuvišką Ūkio banką, kuris 2013 m. buvo paskelbtas bankrutavusiu.