Verslininko teigimu, nors dažnai jauni žmonės mėgsta skųstis mažais atlyginimais, tačiau realybė kitokia – jie nenori siekti rezultatų. T.Barštys nepiešia visko juodomis spalvomis. Jo valdomoje įmonių grupėje yra ne viena sėkmės istorija, kai praktiką atlikęs studentas vėliau užėmė vadovaujamąsias pareigas.

– Kaip galėtume apibūdinti "Kauno grūduose" dirbančius žmones?

– Mūsų įmonėje dirba principingi žmonės. Esame savo srities lyderiai, todėl negalime sau leisti nieko kito, kaip tik dirbti su aukšto lygio komanda. Visada sakau, kad čia turi dirbti tik ambicingi žmonės, kurie nori realizuoti save. Verslas yra iššūkis, tad jeigu nori jį priimti ir būti lyderiu, turi suformuoti verslių žmonių komandą, kuriems svarbu ne jų užimamos pareigos, o darbas ir noras padaryti daugiau. Labai svarbus ir komandos, su kuria dirbama, vaidmuo, todėl labai smagu, kad pradėję dirbti  mūsų įmonėje žmonės įvertina ir kolektyvo draugiškumą.

– O kaip jauni žmonės? Dažnai girdime verslininkų skundų, kad jaunimas nenori dirbti.

– Šiais laikais jauniems žmonėms dažnai pritrūksta ambicijų. Neretai, kol dar jauni, jie pasaulį mato rožinėmis spalvomis, tačiau, kai išeina į gyvenimą, pamato, kad yra kasdienybė, yra darbas, ir dažnai viskas apsiverčia 180 laipsnių. Duok Dieve, kad visiems pavyktų iš pirmo karto atrasti savo specialybę. Siūlyčiau jauniems žmonėms, pabaigus bakalauro studijas ar net ir vidurinę mokyklą, truputį padirbėti, susivokti, kuo nori būti iš tiesų, kas tinka ar netinka. Vienas gali būti profesionalus specialistas, bet negali būti geru vadovu, o kitas – priešingai.

Kai prie mūsų komandos prisijungia jauni žmonės, stengiamės jiems nuo pat pradžių pasakyti, kad kaip ir kiekviena įmonė, taip ir mūsų, turi savo stilių, valdymą, programas, todėl teks prisitaikyti. Tai tikrai nėra paprasta, bet jeigu nori kažką pasiekti, turi priimti tuos iššūkius. Nes bet kas gali dirbti lengvą darbą ir ateiti į darbą tik atsižymėti. Mes vertiname asmenybes.

– Kaip apskritai atsirinkti patikimą darbuotojų komandą?

– Šiandien daug žmonių turi tikrai puikius CV, reikšmingus įrašus juose, bet viską, ką žmonės ten parašo, turėtų įrodyti savo darbu. Juk darbuotojai vertinami pagal jų indėlį į įmonę, o ne pagal tai, koks užrašas kabo ant jo kabineto durų.

Būna, kad žmonės tikrai save pervertina. Jeigu lygintume su tais laikais, kai man teko rinktis savo kelią... Šiandien žmonės turi visas galimybes. Aš jau galiu sakyti, kad esu nugyvenęs tą amžių, bet vietoje ir laiku turėjau ambicijų, priėmiau visus iššūkius ir buvau vedamas vidinės motyvacijos. Turėjau tikslą siekti karjeros, gauti žinių ir investuoti į save. Aš daug visko paaukojau. Turėjau pasirinkimą, galėjau, kaip mano bendraamžiai, turėti laisvalaikį, eiti visur linksmintis, bet aš savo laiką panaudojau kitaip. Savo tikslams siekti, mokslui, investicijoms į save. Ir šiandien jau galiu matyti to rezultatą.

– Ko reikia norint tapti geru specialistu?

– Svarbiausias dalykas – praktika ir gebėjimas prisitaikyti prie šių laikų. Dabar 2017-ieji, rinka reikalauja elgtis pagal šių metų tendencijas. O žmonės kartais dar gyvena kaip prieš kokius penkerius metus. Aš manau, kad visi mes gimstame turėdami  galimybių, visi turime ambicijų, norų. Todėl priklauso tik nuo mūsų, kaip išnaudosime tą gyvenimui skirtą laiką. Galiu iš karto pasakyti, kad jeigu ambicijos ir tikslai aukšti – lengva nebus. Visose stipriose įmonėse: ar mūsų, ar bet kurioje kitoje savos rinkos lyderėje – tikėtis lengvo darbo nevertėtų. Tokios įmonės dirba profesionaliai, daro minimalų skaičių klaidų, kelia aukštus tikslus, turi aukštas žmogiškąsias ir specialybės ambicijas.

– Kas jus patį motyvavo siekti karjeros?

– Tikslas kažką daryti ir pasiekti ką nors reikšmingo. Koks sportininkas nenori laimėti? Rinkoje juk irgi sveikinami tie, kurie laimi. Mano tikslas – kad viską, ką darau, padaryčiau geriausiai. Esu perfekcionistas. Jeigu nesu pirmas, tai man reiškia, kad pralaimėjau. Tad, jeigu gyvenime būčiau daręs tik tai, ką norėjau, nebūčiau čia, kur esu. Norėdamas kažko pasiekti, turėjau daryti ir tai, ką reikia.

– Ar jūs dabar dirbate tai, kas jums ir patinka?

– Dabar aš tuo jau ir gyvenu. 24 valandas per parą. Aišku, gal galėčiau atrasti ir dar kažką, kas man patinka, bet jaučiu  atsakomybę prieš darbuotojus, prieš bankus. Tiesiog, esant  tokioms situacijoms, tampi savo verslo įkaitu (šypsosi). Pagalvojus – darbuotojams yra paprasčiau. Sugalvojo kažką keisti – padėjo pareiškimą ant stalo ir išėjo. Aišku, aš irgi gal galėčiau viską mesti, parduoti. Bet šis verslas man – kaip kūdikis. Tai yra daug daugiau nei tik darbas. Yra prisirišimas. To linkiu ir visiems savo darbuotojams – mylėti savo darbą, savo specialybę ir gyventi ja. Tada ir darbdavys jus įvertins.

– Kokios įtakos turi emigracija agrariniame sektoriuje dirbančioms įmonėms?

– Iš Lietuvos pastaraisiais metais emigruoja vis daugiau žmonių. Ne paslaptis, kad dauguma emigruojančiųjų – jaunimas. Mes taip pat tai jaučiame, ypač kai ieškome labai motyvuotų jaunų specialistų, gebančių dirbti su kompiuterizuota technika ir moderniais įrengimais. Visada laukiame tų jaunų specialistų, kurie turi ambicijų, kurie nori pasiekti daugiau nei kiti, skiria laiko investuoti į save. Apskritai jauniems žmonėms norėčiau palinkėti, kad produktyviai išnaudotų savo laiką, skirtų dėmesio  savišvietai.

Paruošų metu prie mūsų prisijungia ir pilnamečiai darbuotojų vaikai, kurie žino, kur dirba jų tėvai, ir patys nori vasarą išnaudoti produktyviai. Kadangi turime padalinių visoje Lietuvoje, dažnai ir studentai, norėdami dirbti arčiau namų, taip pat pradeda darbuotis pas mus. Turime ir sėkmės istorijų, kai atėjusieji laikinai padirbėti, bet savo darbu įrodę, kad yra pasiruošę dirbti lyderiaujančioje įmonėje, prisijungė prie mūsų ir tapo nuolatiniais darbuotojais.