Šiaulių apygardos teismas gruodžio 12 dieną atmetė Latvijos įmonės prašymą panaikinti konkurso sąlygą, kuria reikalaujama patirties diegiant GNSS technologija pagrįstą sistemą, draudimą remtis patirtimi diegiant lygiavertę technologiją, taip pat kitus reikalavimus.

„Ieškovė („Araji Holding“ – BNS) neturi suinteresuotumo nei ginčyti viešųjų pirkimų sąlygų, nei sudaryti pirkimo sutartį, taip pat kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo“, – BNS teigė Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas.

Tuo metu Apeliacinis teismas gruodžio 19 dieną panaikino Šiaulių apygardos teismo spalio 29 dienos sprendimą, kuriuo „Araji Holding“ prašymu konkursas buvo laikinai sustabdytas. Apeliacinis teismas rėmėsi ir neįsiteisėjusiu gruodžio 12 dienos apygardos teismo sprendimu, kuriuo Latvijos įmonės ieškinys atmestas.

Pasak Apeliacinio teismo, „Araji Holding“ e. tollingo nuomos konkurse nedalyvavo, tačiau, pasak portalo LRT, dėl jo sąlygų teikė pretenziją ir „Via Lietuvai“.

Ieškovė („Araji Holding“ – BNS) neturi suinteresuotumo nei ginčyti viešųjų pirkimų sąlygų, nei sudaryti pirkimo sutartį (...)

„Via Lietuva“ skunde Apeliaciniam teismui teigė, kad Latvijos bendrovė negali dalyvauti konkurse ir reikšti pretenzijų dėl jo sąlygų, nes neturi nė vieno darbuotojo, nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, nėra pateikusi finansinių ataskaitų už praėjusius metus, o 2022 metų ataskaitose nurodyta, kad ji 2021–2022 metais iš esmės neveikė – neturėjo sandorių ir negavo pajamų.

„Iš viešos paieškos (google.com) matyti, kad nėra informacijos apie ieškovės („Araji Holding“ – BNS) vykdomą veiklą. Ieškovės pavadinimas išvertus iš latvių kalbos reiškia „Artojų holdingas“, o tai leidžia spręsti, jog ieškovė veikia žemės ūkyje ar su juo susijusioje srityje“, – teismui teigė „Via Lietuva“.

Be to, anot Lietuvos įmonės, nuo bylos iškėlimo praėjus beveik mėnesiui Latvijos įmonė nepateikė nė vieno įrodymo, jog iš ji tiesų yra veikianti srityje, kurioje vyksta konkursas.

Tuo metu „Araji Holding“ Apeliaciniam teismui teigė, kad konkrečios konkurso sąlygos pažeidžia jos interesus, jos veikla nėra apribota, be to, ji gali pasitelkti subrangovų.

„(„Via Lietuvos“ – BNS) skundo teiginiai apie ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimą, remiantis google.com paieškos duomenimis ar pavadinimo interpretacija, yra nepagrįsti. Atsakovės („Via Lietuvos“ – BNS) teiginiai apie ieškovės darbuotojų skaičių, veiklos rezultatus, ankstesnių projektų patirtį yra nesusiję su ieškovės teisiniu suinteresuotumu bylos atveju“, – nurodė „Araji Holding“.

Remdamasis Latvijos registro duomenimis, LRT skelbė, kad „Araji Holding“ įsteigta 2017 metais, o vienintelis jos naudos gavėjas yra Ingus Kasparanas, vadovaujantis bendrovei „Future Farm“.

Apeliaciniam teismui anksčiau paskelbus, kad e. tollingo kūrimo konkursą bendrovė „ProIT“ laimėjo teisėtai, o Klaipėdos apygardos teismui pripažinus neteisėtu „Via Lietuvos“ sprendimą skelbti kitą – jos nuomos konkursą, pastaroji dėl tolesnių veiksmų ketina apsispręsti kitų metų pradžioje.

„Via Lietuvos“ vadovas Marius Švaikauskas kiek anksčiau BNS sakė, jog dar svarstoma, ką daryti su nuomos konkursu – skųsti teismo sprendimą ar konkursą apskritai nutraukti.

Be to, „Via Lietuvos“ vadovas gruodį „Verslo žinioms“ teigė, kad teismams sustabdžius e. tollingo, nuomos konkursą, kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) bei Valstybės saugumo departamentą (VSD).

Gruodį Seimas nusprendė, kad e. tollingas Lietuvoje pradės veikti 2026 metų sausio 1-ąją – pusmečiu vėliau nei buvo numatyta iki tol.