Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 5 dieną tenkino Kelių direkcijos skundą ir panaikino D. Zabulioniui priteistą 13,2 tūkst. eurų kompensaciją. LVAT panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) pernai rugpjūtį priimtą nutartį, kuria direkcijos sprendimas atleisti D. Zabulionį buvo pripažintas neteisėtu dėl procedūrinių pažeidimų.

„Įvertinus D. Zabulionio padarytų pažeidimų pobūdį, spręstina, kad jis piktnaudžiavo tarnyba. Pritaikyta nuobauda – atleidimas iš pareigų – yra proporcinga“, – rašoma LVAT nutartyje.

Įvertinus D. Zabulionio padarytų pažeidimų pobūdį, spręstina, kad jis piktnaudžiavo tarnyba.

LVAT teigimu, D. Zabulionis privalėjo deklaruoti ryšius su R. Kurlianskiu, nes jie kėlė interesų konfliktą – verslui atstovaujantys asmenys, tarp kurių buvo R. Kurlianskis, turėjo interesų laimėti Kelių direkcijos konkursus ir to siekė derindami jų sąlygas sau palankia linkme.

„R. Kurlianskis, būdamas koncerno „MG Baltic“, esančio vieninteliu „Mitnijos“ akcininku, viceprezidentu, bei asmeniškai bendraudamas su D. Zabulioniu, buvo taip pat suinteresuotas šių ūkio subjektų laimėjimais, be to, jis buvo tarpininkas, per kurį vykdavo šių asmenų susitikimai, aptarimai, pozicijų derinimai“, – rašoma LVAT nutartyje.

Teismo teigimu, D. Zabulionis, asmeniškai bendraudamas su R. Kurlianskiu, apie tai žinojo ir derino viešųjų pirkimų sąlygas, kad sudarytų galimybes juos laimėti suinteresuotiems asmenims ir taip piktnaudžiavo tarnyba.

D. Zabulionis pirmą kartą iš Kelių direkcijos dėl įtarimų korupcija buvo atleistas 2017-ųjų kovą, tačiau teismams nutarus, kad direkcija netinkamai atliko jo nusižengimo tyrimą, pernai vasarį jis buvo sugrąžintas į darbą. Nepaisant to, direkcija atnaujino tyrimą ir pernai kovą vėl atleido D. Zabulionį, tačiau šis vėl pasiskundė teismui.

VAAT pernai birželį nurodė, kad Kelių direkcija neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti D. Zabulionio nusižengimo tyrimą, be to, ji netinkamai rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo nuostata dėl galimybės skirti tarnybinę nuobaudą trejus metus nuo nusižengimo. VAAT teigimu, šiuo atveju turėjo būti taikomas šešių mėnesių terminas, kuris yra akivaizdžiai praleistas, nes STT nurodė apie D. Zabulionio padarytus galimus pažeidimus 2016 metais.

Tačiau LVAT teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju turi būti taikomas trejų metų terminas.

Su tokiu vertinimu nesutiko teisėjai Arūnas Sutkevičius ir Vaida Urmonaitė-Maculevičienė. Jie pareiškė atskirąją nuomonę, palaikančią VAAT vertinimą dėl maksimalaus termino, per kurį galima skirti nuobaudą už tarnybinį pažeidimą.