Dėl bankrutavusių kelionių organizatorių daugiau nei tūkstantis lietuvių liko ne tik be pinigų, bet iki šiol negavo ir menkų kompensacijų. Ekspertai mano, kad tokios situacijos gali ir vėl pasikartoti, nes iš kelionių agentūrų griūties nebuvo pasimokyta. Todėl grupė nukentėjusiųjų padavė valstybę į teismą ir siekia institucijų atsakomybės.

Nespėjo išskristi

Klaipėdiečių šeima, pernai už daugiau nei tūkstantį eurų įsigijusi kelionę į Portugalijos Madeiros salą, kol kas teatgavo vos šiek tiek daugiau nei šimtą eurų.

"Šiuos pinigus sumokėjo įmonė "Kelionių agentas", kuri yra tik tarpininkė. Buvo grąžintas komisinis mokestis. Tačiau kelionę organizavusiai įmonei "Freshtravel" pernai paskelbtas bankrotas. Praėjus metams, niekas iki šiol nesiteikia grąžinti prarastų pinigų", – apie sugadintas atostogas pasakojo Mindaugas.

Vyras tikino, kad kelionę dviem asmenims įsigijo lapkričio pradžioje, o išvykti turėjo lapkričio 22 d.

"Neišskridome. Pietavome kavinėje, kai per radiją išgirdome, kad kelionių organizatorius bankrutuoja", – prisiminė vyras.

Kompensuos tik 5 proc.

Žlugusi kelionių agentūra pinigus rinko iš daugiau nei tūkstančio nukentėjusiųjų, tačiau prašymus kompensuoti nuostolius Valstybiniam turizmo departamentui pateikė 813 keliautojų. Paaiškėjo, kad bendra turistų patirtų nuostolių suma – per 734 tūkst. eurų.

"Pirmiausia kreipiausi į Valstybinį turizmo departamentą. Manyčiau, kad jis turėtų ginti mano teises. Gavau atsakymą, kad nemokia tapusios įmonės veikla buvo apdrausta 202 734 eurų suma. O konkrečiam turistui tenkančios išmokėtinos kompensacijos dydis net nesiekia 5 proc.", – stebėjosi nuviltas turistas.

Pasak Valstybinio turizmo departamento atstovės spaudai Editos Gaigalienės, liepos 20-ąją viešai paskelbta, kad kompensacijos nukentėjusiems turistams pradėtos mokėti. Tačiau iki šiol klaipėdiečiai nesulaukė net šios juokingos sumos.

"Mums turėtų būti išmokėta 47,52 euro. Šią sumą man turi grąžinti draudimo kompanija, kurioje buvo apdrausta minėtos įmonės veikla", – pasakojo Mindaugas.

Panašu į suplanuotą apgavystę

Valstybinis turizmo departamentas aiškina, kad didžioji draudimo sumos dalis buvo panaudota gelbstint į sudėtingą padėtį patekusius "Freshtravel" turistus.

Dalis žmonių jau buvo Egipto viešbučiuose. Šiems turistams grąžinti į Lietuvą organizuoti užsakomieji skrydžiai. Likusi neišnaudota draudimo suma nesiekia 35 tūkst. eurų. Juos ir dalysis visi nukentėjusieji.

Apgautų turistų akimis, staigus bankrotas, viešai pareiškus, kad trūksta apyvartinių lėšų, nors žmonės sumokėjo įmonei 734 tūkst. eurų, tampa panašus į suplanuotą aferą.

Praėjusių metų lapkričio 11-ąją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, turto pasisavinimo, jo iššvaistymo, dokumentų klastojimo, nusikalstamo bankroto ir apgaulingo apskaitos tvarkymo bendrovėje "Freshtravel".

"Įtarimai yra pareikšti įmonės vadovui. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta svarių įkalčių, apklausta dauguma liudytojų. Šiuo metu laukiama specialisto išvados dėl įmonės ūkinės ir finansinės veiklos. Be to, tyrimo metu pavyko surasti turto už daugiau kaip 200 tūkst. eurų ir laikinai jį apriboti. Gautomis lėšomis bus siekiama atlyginti žalą nukentėjusiesiems", – situaciją komentavo FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė.

Pinigai išgaravo?

Tačiau paaiškėjo, kad tyrėjų surasti 200 tūkst. eurų buvo aptikti grupinių apsipirkimų portalus grupinis.lt ir beta.lt valdančios bendrovės "Cherry Media LT" sąskaitoje.

Dalis turistų keliones pirko interneto portale grupinis.lt

Kur dingo likusi turistų už keliones sumokėti daugiau nei pusė milijono eurų, atsakyti negali net prokurorai.

Vilniaus apygardos Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Galina Seniut, kuri kuruoja šį ikiteisminį tyrimą, aiškino, kad tyrėjai neaptiko jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo įmonės "Freshtravel" turto.

"Jokių prabangių automobilių, meno kolekcijų ar įspūdingo nekilnojamojo turto šioje byloje nėra rasta", – tikino prokurorė.

Pasak jos, "Freshtravel" vadovui Gediminui Keriui pareikšti įtarimai. Iš Druskininkų kilusiam buvusiam kelionių gidui įtarimai reiškiami dėl nusikalstamo bankroto ir apgaulingos apskaitos tvarkymo.

Už apgaulingą apskaitos tvarkymą gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už nusikalstamą bankrotą Baudžiamasis kodeksas alternatyvios bausmės nebenumato, už tai gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.

Vyko įmonių griūtis

Be kelionių organizatorės "Freshtravel", pernai veiklą sustabdė kelionių organizatorius "Go Planet Travel", balandį žlugo ir įmonės "Voyage-Voyage" veikla. Šios įmonės buvusios vadovės Ingridos Navickaitės pasitraukimas iš gyvenimo sukėlė dar vieną kontroversiškų nuomonių audrą.

Dar anksčiau šalį krėtė identiška veikla užsiimančios įmonės "Star Holidays" griūtis. O teismai iki šiol narplioja kitos, taip pat bankrutavusios kelionių agentūros "Novus Orbis" ir jos vadovų bylą.

Turizmo ekspertė Rima Jakytė tikino, kad valstybė nepasimokė iš šių turizmo bendrovių griūties.

"Situacija yra baisi. Valstybinės institucijos, o konkrečiai – Valstybinis turizmo departamentas yra pareiškęs, kad internete veikiančios parduotuvės nėra kelionių organizatoriai. Portalus grupinis.lt ir beta.lt valdanti bendrovė "Cherry Media LT" pardavė per tūkstantį kelionių. Man tokie pareiškimai kelia juoką. Juk Turizmo įstatyme nenurodyta, koks turi būti kelionės pradavimo būdas. Prekyba internetu išplitusi ne pirmus metus. Įstatyme nepasakyta, kad internetu negalima parduoti kelionės", – aiškino R.Jakytė.

Turistai – sąrašo gale

Tačiau didžiausiu absurdu šioje istorijoje R.Jakytė įvardijo padėtį, kurioje įstrigo nukentėję turistai.

"Įmonė "Cherry Media LT" pripažino, kad yra 80 žmonių, kurie buvo nespėję patvirtinti pirkimo sutarties. Ir pati įmonė kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų panaikintas areštas jos turtui. Tuomet bus galima kompensuoti nuostolius šiems turistams. Tačiau likęs tūkstantis piliečių yra tarp dangaus ir žemės. Iškėlus bankrotą, kelionių agentūra pirmiausia privalo atsiskaityti su valstybe, darbuotojais, kitų paslaugų teikėjais, o turistai lieka sąrašo gale", – situaciją komentavo turizmo ekspertė.

Dėl šios priežasties buvo sukurta Europos Tarybos direktyva, kuri apsaugo turistų interesus. Pasak R.Jakytės, ji nebuvo tinkamai perkelta į šalies nacionalinę teisę.

Valstybės turizmo departamento Turizmo veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaiva Vaitkaitytė dienraščiui aiškino, kad lapkričio 1-ąją įsigaliosiančios Turizmo įstatymo pataisos kaip tik ir turėtų apginti turistų teises, o įmonių kontrolė bus griežtesnė.

"Pakeitimais padidintos ribinės draudimo sumos, kai kelionių organizatorius verčiasi išvykstamuoju turizmu. Kai neorganizuojamos kelionės užsakomaisiais skrydžiais, draudimo suma nustatoma 50 tūkst. eurų, o kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais, draudimo suma turės siekti 200 tūkst. eurų", – teigė specialistė.

Garantinis fondas – neparankus?

Tačiau R.Jakytė naujoje įstatymo redakcijoje neįžvelgia esminių pokyčių ginant turstų interesus.

"Mes nepasimokome ne pirmą kartą. Europos Komisija Lietuvos atžvilgiu jau buvo gavusi vieną skundą po įmonės "Star Holidays" griūties. Dabar vėl padarytos įstatymo pataisos ir vėl nebuvo pasimokyta. Kenčia paprasti žmonės, o interesus gina tik valdininkai, jie mūsų šalyje nepajudinami. Turizmo departamentas užsiėmė tik savo munduro plovimu", – nuomonę išsakė ekspertė.

Pasaulio šalių patirtis rodo, kad pražūtingų bankrotų nuostoliams atlyginti įvairiose šalyse kuriami garantiniai fondai. Tai užtikrintų, kad turistų nuostoliai bet kokiu atveju bus padengti.

"Po bankrotų skandalų kenčia visas šalies turizmo verslas. Tokio fondo nenori didžiosios kelionių organizatorės. Ir kažkodėl tam pataikaujama. Tačiau, pavyzdžiui, Airijoje garantinio fondo sąskaitą yra atidariusi Finansų ministerija. Į jį surenkami pinigai, kurių užtenka bet kokiems nuostoliams padengti. Nereikia kurti viešųjų įstaigų su dideliais darbuotojų atlyginimais", – akcentavo specialistė.

Komentaras

Justas Vilys

Advokatas

Administraciniame teisme jau vyksta ginčas tarp valstybės ir nukentėjusiųjų nuo "Freshtravel" bankroto. Mes siekiame valstybės atsakomybės šioje byloje. Mūsų kontora gina 52 nukentėjusių asmenų grupę. Tai bankrutavusių įmonių "Go Planet Travel" ir "Freshtravel" klientai. Ketiname pareikšti grupės ieškinius teismui dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės. Valstybė netinkamai reglamentavo teisinius santykius. Europos Tarybos direktyva dėl turistų apsaugos numato, kad keliautojas privalo būti repatrijuotas į buvusiąją padėtį, jei dėl nenumatytų atvejų neįvyksta kelionė. Valstybė turėjo teisę pasirinkti, kaip tai padaryti. Valstybė pasirinko draudimo formą. O draudimas, kaip paaiškėjo, yra visiškai neefektyvus. Valstybės kaltė yra ta, kad ji nenumatė pasekmių. Airijoje į garantinį fondą įnešama po vieną procentą kelionės sumos. Bankroto atveju visiems užtenka pinigų. Kadangi žmonės patyrė ne tik finansinių nuostolių, bet ir liko be atostogų, mes ieškinyje reikalausime po 500 eurų kiekvienam keliautojui kompensuoti moralinę žalą. Byla yra perspektyvi. Mes remiamės Tarptautinio teisingumo teismo praktika. Šis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė atsako visais atvejais, net tuomet, kai kelionių organizatoriaus veikloje nustatoma nusikaltimo požymių.