„Turto banko duomenimis, vien per rugsėjo mėnesį jo valdomuose pastatuose buvo sutaupyta 20 procentų energijos, nors Vyriausybė buvo nustačiusi dvidešimties procentų taupymo efektą per ateinančius dvejus metus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Žilienė.

„Jeigu žiūrėsime pinigais, tai yra 400 tūkstančių eurų per mėnesį“, – pridūrė viceministrė.

Pasak Turto banko, tai lėmė tarnautojų elgesio pokyčiai. Jie dažniau rinkosi laiptus, o ne liftus, išjungė nenaudojamus prietaisus, dirbo nuotoliu, atsisakė kondicionierių.

„Mūsų manymu, jeigu institucijos, jų darbuotojai tendencijas išlaikys, efektas gali virsti apie 5 milijonus kilovatvalandžių nuo viso mūsų valdomo turto (per metus – BNS). Pinigais tai yra keli milijonai eurų“, – žurnalistams teigė M. Sinkevičius.

Pasak jo, Turto banko pastatuose įsikūrusios įstaigos iki šių metų pabaigos gali sutaupyti apie milijoną eurų.

„Jeigu tendencija išliks ir sutaupysime po maždaug 400 tūkstančių kilovatvalandžių mūsų valdomame turte per mėnesį, tai mes matome, kad sutaupysime pusantro milijono kilovatvalandžių iki metų pabaigos. Pinigais tai yra grubiai iki milijono eurų“, – teigė Turto banko vadovas. 

Pasak jo, kol kas pateikiami tik duomenys apie elektros suvartojimą, tačiau nuo kito mėnesio bus skaičiuojamas ir šilumos suvartojimas.   

Banko, valdančio apie 5 proc. viso valstybės turto, administruojamuose pastatuose įsikūrusios įstaigos rugsėjį sunaudojo 1,6 mln. kWh – 20 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.

Turto bankas skelbia, kad lyderės taupant elektrą buvo mažos įstaigos, pavyzdžiui, Lietuvos teismo ekspertizės centras sutaupė net 86 proc. elektros.

Tarp didžiausių vartotojų taupiausi rugsėjį buvo Žemės ūkio ministerija, elektros vartojimą sumažinusi apie 50 proc. ir sutaupiusi daugiau nei 32 tūkst. kWh, Kauno apskrities mokesčių inspekcija (10 tūkst. kWh), viename pastate esančios Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinė mokesčių inspekcija Vilniuje.

Pasak M. Sinkevičiaus, sutaupytais pinigais institucijos galės sumažinti lėšų trūkumą.

„Ką mes matome apskritai, kad institucijos net neturi tų pinigų susiplanavusios biudžete ir joms jų trūksta. Tai jos turės mažesnį trūkumą šių metų biudžete. Energijos kaštai tiek išaugo, kad biudžetinės institucijos nebuvo suplanavusios tiek lėšų ir bus mažesnis trūkumas“, – teigė Turto banko vadovas.  

Pasak I. Žilienės, Turto banko ir Lietuvos energetikos agentūros parengtą energijos suvartojimo duomenų švieslentę planuojama praplėsti ir kitų institucijų duomenimis.

„Šiai dienai mes turime Turto banko valdomų pastatų duomenis, tačiau taip pat yra galimybė praplėsti švieslentę ir kitų institucijų duomenimis“, – teigė I. Žilienė. 

Elektros suvartojimas augo apie 1 proc. pastatų

Pasak M. Sinkevičiaus rugsėjį elektros suvartojimą padidino iki 1 proc. Turto banko valdomų pastatų. Anot jo, tai „vienetiniai pastatai“, o didesnį suvartojimą galėjo lemti specifinės bei techninės priežastys.

„Kai kuriose pastatuose yra duomenų centrai, kurie turi savo suvartojimą. Jeigu tam tikrus įpročius galima pakeisti iš elgesio ir nesinaudoti virduliais bei naudotis laiptais, tai duomenų centro neatjungsi, ir jis vis tiek vartoja energiją didžiuliais kiekiais. Dėl to tą pokytį sudėtinga padaryti“, – teigė M. Sinkevičius.

„Kiti pastatai neturi centralizuoto šildymo, turi tik elektrinį šildymą. Jeigu tie pastatai rugsėjį turėjo šaltesnę savaitę, pagal higienos normas darbuotojui reikia užtikrinti tam tikrą šildymo lygį ir galbūt šildėsi“, – kalbėjo Turto banko vadovas.

Pasak jo, apie tokius atvejus bus informuotos ministerijos, o situaciją toliau stebės Turto bankas.

„Vienas mėnesis – iš jo tikrai nereikia daryti tam tikrų įžvalgų. Mes stebėsime tą situaciją ir per du–tris mėnesius paaiškės, ar tai neįvykęs elgesio pokytis, kuris daug kur įvyko, ar techninės problemos“, – teigė M. Sinkevičius.

Skaičiuojama, kad Turto banko išlaidos už elektrą jo valdomuose pastatuose šiemet sieks 12–13 mln. eurų (pernai – 7,45 mln. eurų).

Vyriausybė įpareigojo institucijas per dvejus metus energijos sunaudojimą sumažinti 20 proc. Tokiu būdu išlaidos elektrai ir šildymui viešajame sektoriuje per šį laiką sumažėtų apie 100 mln. eurų.

Energetikos ministerijos atlikta analizė rodo, jog didžiausi energetiniai nuostoliai patiriami dėl senos statybos ir žemo energetinio efektyvumo pastatų.