Vieną ieškinį pateikė „Limedika“ ir „Gintarinė vaistinė“, antrą – „Euroapotheca“ valdomos „Eurovaistinė“, vaistų tiekimo įmonė EVD, konsultacijų, valdymo, tyrimų ir rinkodaros bendrovė EVRC ir „Siromed pharma“, BNS pranešė Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas Audris Kutrevičius.  

Lietuvos vaistinių asociacija pranešė taip pat pateikusi atskirą skundą. „Benu“ ir „Tamro“ atstovai BNS patvirtino, jog įmonės irgi apskundė Konkurencijos tarybos nutarimą teismui.

Pasak A. Kutrevičiaus, įmonės prašo panaikinti Konkurencijos tarybos 2022 metų gruodžio 9 dienos nutarimą, o jei teismas jo nepanaikins, – sumažinti baudas.

„Jeigu teismas nesutiks, kad Konkurencijos tarybos nutarimas yra akivaizdžiai neteisėtas, prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo“, – BNS sakė A. Kutrevičius.

„Eurovaistinė“, be to, prašo sustabdyti tarybos nutarimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad 2017 metais Sveikatos apsaugos ministerijos kvietimu dalyvaudama teisėkūros procese, kurio metu buvo paprašyta pateikti bendrą asociacijos poziciją dėl naujų kompensuojamųjų vaistų antkainių dydžio, asociacija niekaip nepažeidė konkurencijos taisyklių.

„Pirma, LVA ir jos narės tarpusavyje nesidalino jokia komerciškai jautria informacija, antra, (...) nesitarė, kaip jos taikys teisės aktuose nustatytus maksimalius antkainius, trečia, (...) neatliko jokių kitų veiksmų, kuriais būtų koordinuojamas elgesys rinkoje – pavyzdžiui, kainų fiksavimas, nuolaidų dydžių derinimas ar panašiai“, – pranešime sakė K. Nemaniūtė-Gagė.

„Tokių veiksmų, kurie išties būtų neleistini konkurencijos teisės požiūriu, nėra užfiksavusi ir Konkurencijos taryba puspenktų metų trukusio ir 16 kartų pratęsto tyrimo metu“, – pridūrė ji.

„Eurovaistinė“ savo skunde teigia, jog kompensuojamųjų vaistų antkainius pagal Farmacijos įstatymą nustato įgaliota valstybės institucija, todėl konkurentų susitarimas dėl antkainių tokiame kontekste apskritai nėra įmanomas.

„Tuo tarpu ūkio subjektų bendros pozicijos pateikimas kompetentingai valstybės institucijai dėl svarstomų teisės aktų pokyčių negali būti prilygintas įmonių konkurencijai rinkoje ir todėl yra nesuderinamas su kartelio, kaip įmonių susitarimo dėl veiksmų rinkoje, apibūdinimu“, – pranešime teigė įmonė.

„Gintarinės vaistinės“ ir „Limedikos“ advokatas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Daivis Švirinas sako, kad įmonių elgesys teisėkūros proceso metu negalėjo turėti jokios – nei tiesioginės, nei netiesioginės – įtakos vaistų prekybos bendrovių konkurencijai.

„Konkurencija tarp vaistinių tinklų vyksta ne „individualiais pasiūlymais“, teikiamais teisėkūros proceso metu, o taikant vaistų antkainius SAM patvirtintose maksimaliose jų ribose“, – pranešime teigė jis. 

Konkurencijos taryba gruodžio 9 dieną Lietuvos vaistinių asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos ir konsultacijų bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, skyrė apie 72,6 mln. eurų baudų.

Tarybos teigimu, baudos skirtos individualiai, atsižvelgiant į 2017 metais kiekvienos įmonės padarytą pažeidimo mastą, trukmę bei lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, tačiau neviršijant 10 proc. praėjusių metų jų apyvartos.

Vaistinių tinklus ir didmenines farmacijos produktų platinimo įmones Baltijos šalyse ir Švedijoje bei e. prekybos įmonę „Azeta“ valdančiai „Euroapothecai“ priklausančioms „Eurovaistinei“ skirta 27,5 mln. eurų, EVD – 2,7 mln., EVRC – 1,27 mln. ir „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst. eurų baudos.

„Limedikai“ ir jos valdomai „Gintarinei vaistinei“ – atitinkamai 7,4 mln. ir 16,7 mln., „Tamro“ – 9,2 mln., o jos valdomai „Benu“ – 7,7 mln. eurų baudos.

Lietuvos vaistinių asociacijai skirta 7,4 tūkst. eurų bauda.

Nepaisant skundų teismui, pagal Konkurencijos įstatymą vaistinės baudas privalo sumokėti per tris mėnesius – iki kovo 9-osios.

Lietuvos vaistinių asociacija gruodį pareiškė, kad sprendimas skirti tokias baudas yra nepagrįstas ir bus skundžiamas teismui. Asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė tuomet tikino neturinti nė mažiausio pagrindo abejoti, kad galutinis teismo sprendimas bus palankus vaistinėms.

Ji neigė, kad LVA ir jos narės 2017 metais sudarė neteisėtą susitarimą, siekdamos netiesiogiai nustatyti naujus kompensuojamųjų vaistų antkainius ir taip apriboti konkurenciją.