Vis dėlto baldus gaminančios bendrovės "Germanika" vadovai neslepia, jog neretai susiduria su motyvuotų darbuotojų stygiumi. Dėl šių priežasčių kai kurios Lietuvos kompanijos dirbančiųjų priverstos dairytis net svečiose šalyse.

Karjera – per pusmetį

Jaunam žmogui sunku įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje. Tam reikia turėti pažinčių arba giminystės ryšių.

Aukštesnio posto tenka siekti metų metus, kol jį pagaliau apleidžia jame užsisėdėję ilgamečiai vadovai. Ir toks karjeros šuolis pavyksta tik labai retam.

Šiandien šie visuomenėje įsisenėję stereotipai nebeatlaiko jokios kritikos.

Klasikinį šiandieninį sėkmės istorijos pavyzdį pateikė bendrovės "Germanika" gamybos vadovas Rolandas Baltuonis ir tokių atvejų anaiptol yra ne vienas.

Jaunas vaikinas Tomas Lavrikaitis, dar besimokydamas Šilutės technikos mokykloje, pradėjo dirbti šioje baldus gaminančioje kompanijoje. Darbo karjera prasidėjo "nuo apačios".

"O šiandien Tomas yra siaurų detalių apdirbimo baro vyr. operatorius. Jis pas mus atėjo dirbti prieš trejetą metų. Ir nuoširdžiai dirbdamas, beveik per pusmetį lig tol nieko nežinojęs apie specifinius mūsų gamyklos įrenginius, įgijo didelį vadovų pasitikėjimą. Buvo paskirtas to baro operatoriumi. Jis tapo atsakingas už naujų įrenginių įsisavinimą, nes kaip tik tuo metu diegėme naujas technologijas, kurių iki tol neturėjome. Dar po pusantrų metų vaikinas tapo vyriausiuoju operatoriumi", – pasakojo R.Baltuonis.

T.Lavrikaičiui buvo patikėtas naujų gamyklos įrenginių pritaikymas ir adaptavimas, taip pat jis turėjo apmokyti visus kitus darbuotojus su jais dirbti.

Tai – akivaizdus pavyzdys, kaip atkaklumas ir didžiulis noras išmokti kažką naujo padėjo siekti karjeros didžiulėje bendrovėje.

"Ir tai nėra karjeros kilimo galimybių pabaiga. Mes skatiname darbuotojų profesinį augimą. Organizuojame stažuotojų programas – meistrų, technologų. Tomas dar šiais metais pretenduoja į technologų stažuotės programą, toliau tobulėti profesinėje srityje ir tapti technologu", – teigė R.Baltuonis.

Pritrūko darbuotojų

"Germanika", kuri yra didžiulio SBA koncerno dalis, šį pavasarį minėjo savo veiklos 11 metų sukaktį.

Gamykla nuo 2007-ųjų vienam didžiausių pasaulio tinklų "Ikea" gamina korpusinius baldus, dengtus sintetine plėvele.

Produkcija, pagaminta "Germanikoje", parduodama 40 pasaulio šalių.

"Pradžioje gaminome nesudėtingos konstrukcijos gaminius, tačiau prieš penkerius metus nusprendėme investuoti į naujas sudėtingas technologijas, todėl iššūkiai darbuotojams buvo nemenki, nes reikalavo aukštos kvalifikacijos ir įgūdžių. Tad netrukus susidūrėme su problema – specialistų trūkumu", – neslėpė bendrovės "Germanika" vadovas Gintautas Vitkevičius.

"Germanikos" gamykla įsikūrusi Sakūtėlių kaime, Šilutės rajone. O tai esą ne pati geriausia vieta klaipėdiečiams logistiniu požiūriu, kurie ne visada noriai važiuoja į darbą 40 minučių. Nepaisant to, kad darbdavys organizuoja atvežimą į gamyklą ir parvežimą namo.

"Germanikos" kolektyvą sudaro darbuotojai iš Klaipėdos miesto bei rajono, iš Šilutės bei apylinkių miestelių.

Tad darbdaviai organizuoja darbuotojų atvežimą į darbą trimis kryptimis – iš Klaipėdos, Švėkšnos, Šilutės, Tauragės.

Planuojama pradėti vežti iš Gargždų. Gamyklos vadovams teko nemenkas iššūkis – surinkti ir apmokyti žmones, kurie galėtų gaminti vakarietišką kokybę atitinkančius baldus.

"To, kas dirbama pas mus, išmokti niekur negalima. Todėl mums tenka apmokyti žmones čia, vietoje. Pas mus pradėję dirbti jie per pusantrų metų, o išskirtiniais atvejais ir greičiau, turi galimybę tapti kvalifikuotais darbuotojais su gana solidžiu uždarbiu. Galimybės pas mus yra didžiulės", – pabrėžė G.Vitkevičius.

Šansas vyresniems žmonėms

Nepaisant to, bendrovėje tarp pradedančiųjų vis dar stebima žmonių kaita. Tačiau tie, kurių kvalifikacija aukštesnė, migruoja neintensyviai. Lojalumas auga.

"Žemos kvalifikacijos jaunimo, kurių pas mus ateina, kaita didesnė. Padirba, užsidirba bilietui į užsienį ir išvažiuoja. Tačiau mes ir toliau ieškome motyvuotų žmonių. Stengiamės juos skatinti, sudaryti tokias darbo sąlygas, kad jie nenorėtų palikti darbo gamykloje. Labai gerai, kad esame didelio koncerno dalis, todėl darbuotojai gali daryti karjerą ir "Klaipėdos balduose", "Šilutės balduose" ar "Visagino linijoje". Yra tokių, kurie nori pakeisti aplinką ir ieško naujų galimybių, tad jie turi tokius šansus. Mums reikia ambicingų darbuotojų, kurie nebijotų daryti karjeros", – pabrėžė G.Vitkevičius.

Lietuvos darbo rinkoje jaunimas nori greito ir gerai įvertinto jų darbo rezultato. Paprastai taip nebūna. Tad jų kaita darbo įmonėse yra didžiausia. Būtent todėl "Germanika" atsigręžė ir į vyresnio amžiaus žmones.

"Orientuojamės ir į vyresnio amžiaus darbuotojus. Viena prioritetinių krypčių yra pagyvenusių žmonių integravimas į darbo rinką. Pas mus darbas nėra fiziškai sunkus, bet reikia dirbti 12 valandų, darbas pamaininis. Ne visi nori tokio grafiko. Pas mus yra 60 procentų vyrų ir 40 procentų moterų. Beje, esame įdarbinę daug vyresnio amžiaus darbuotojų", – teigė G.Vitkevičius.

Vakarietiško stiliaus verslas

Vienas svarbiausių kriterijų – kokybiškai atliktas darbas, ir lietuviai tuo gali didžiuotis.

Remiantis "Ikea" vertinimais, kad Lietuvos įmonės, tarp jų ir "Germanika", labai vertinamos kaip patikimos, konkurencingos ir kokybiškos tiekėjos.

"Labai džiugu, kad bendrovėje dirba kūrybingi žmonės. Jie atrado ne vieną patobulinimą gamybos eigoje, pavyzdžiui, pagal gamybos proceso technologiją, prieš specialia plėvele apvelkant medžio plokštę ar detales, svarbu, kad ji būtų idealiai švari, nors pasitaiko įvairių prikibusių drožlių ar dulkių. Tai labai nepageidautina, nes gali "subraižyti" plėvele apvilktos detalės paviršių, todėl sugalvojome patobulinimą, kaip nupūsti pjuvenas. Ir tą patobulinimą pritaikius visuose įrenginiuose, kokybės rodikliai pagerėjo 30 procentų", – tikino G.Vitkevičius.

Bendrovės vadovai pabrėžė, kad priimami visų darbuotojų pasiūlymai, kurie galėtų patobulinti gamybos procesą.

Už visa tai žmonės yra skatinami.

"Mes skatiname už efektyvų, tvarkingą ir kokybišką darbą. Tai motyvuoja darbuotojus. Kartą per metus renkami šeši geriausi darbuotojai, jie premijuojami. Mes esame atviri visiems, norintiems prisijungti prie jaunos, lanksčios ir kūrybingos komandos. Kadangi šią vasarą yra numatyta gamybinių pajėgumų plėtra, šiuo metu galėtume priimti iki 40 naujų darbuotojų", – sakė G.Vitkevičius.

Žvilgsnis krypsta į užsienį

Sunkiai suprantama, kodėl puikios darbo sąlygos ir sukuriama socialinė gerovė ne visada yra pakankamas motyvas siekti karjeros.

Todėl darbdaviai vis dažniau prabyla apie juos kamuojančią problemą – atsakingų darbuotojų stygių.

Pasak Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo Egidijaus Palevičiaus, pastaruosius kelerius metus darbdavių žvilgsnis, ieškant darbuotojų, vis krypsta į užsienį.

"Ypač didelis poreikis darbuotojų yra Klaipėdoje veikiančiose uosto kompanijose. Samdomi net užsieniečiai, nes tokių specialistų, kokių reikia bendrovėms, Lietuvos piliečių nėra. Pastaruoju metu tarptautinių reisų vairuotojų, laivų korpusų montuotojų ir suvirintojų pas mus darbo rinkoje labai trūksta", – teigė E.Palevičius.

Dėl darbo leidimo užsieniečiams darbdavys kreipiasi į Klaipėdos teritorinę darbo biržą. Paprastai toks leidimas yra išduodamas vieniems metams.

Per 2014 metus užsieniečiams dėl teisės dirbti Klaipėdoje išduoti 1 083 leidimai, pernai – 1 776, o šių metų pirmą ketvirtį – daugiau nei 700.

Prognozuojama, kad šiais metais užsieniečių uostamiestyje bus įdarbinta daugiau nei 2015 metais.

"Pirmiausia darbdavys kreipiasi į darbo biržą ir skelbia laisvą darbo vietą. Jei per mėnesį neatsiranda toks specialistas Lietuvos pilietis, jis turi teisę pateikti prašymą dėl užsieniečio įdarbinimo. Daugiausia pas mus dirba žmonių iš Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos", – tvirtino E.Palevičius.