Lietuvos jūrų laivininkystės valstybės dalies akcijų perdavimas „Lietuvos geležinkelių“ bendrovei sukėlė tam tikrų minčių.

Laivybos holdingai

Pasaulyje egzistuoja dar įvairesni laivų valdymo vienetai. Lietuvos atvejis, kai laivininkystės bendrovės akcijos „pakabinamos“ ant kitos bendrovės – ekonomiškai stiprios, nėra blogas variantas.

Bene blogiausias valdymo principas, kai viena bendrovė valdo vieną laivą. O tas vieno laivo bendroves valdo kažkoks savininkas – holdingo šeimininkas. Holdingas per atskiras bendroves gali valdyti dešimtis laivų.

Kaip įprasta vieno laivo bendrovės dažniausiai būna registruotos pigių vėliavų šalių, kaip Panama, Malta ar Liberija registruose. Tokių atvejų pasaulyje begalės. Dėl tokio valdymo dažniausiai kenčia laivų įgulos.

Vieno laivo bendrovėse laivai įprastai dirba už mažus frachtus. Tokiu atveju taupoma ant laivų techninės būklės, įgulos atlyginimų ir jos keitimų. Įprastai vieno laivo bendroves lydi didesni ar mažesni įsiskolinimai pirmiausiai įgulai, po to remonto ir tiekimo bendrovėms. Mūsų dienomis, kai laivų frachtai natūraliai tapo itin maži vieno laivo bendrovės yra gera apsauga nuo viso laivyno arešto laiku negrąžinant skolų.

Be maisto ir vandens...

Vieno laivo bendrovių laivai dažniausiai yra tie, kuriuos savininkai lengvai pameta uostuose, kai tik iškyla problemos dėl jų. Vieno laivo ir vienos bendrovės žlugimas tokiu atveju tarsi ir nėra didelis nuostolis, kai dar lieka dešimtys laivų ir bendrovių.

Dažnai vienos bendrovės laivai pametami kartu su įgulomis. Paskui įgulas jau tempiasi kelių mėnesių skolų uodegos.

Svetimame uoste laivas su įgulos nariais dažniausiai paliekamas be kuro, maisto, vandens, ryšio priemonių, galimybės grįžti į namus. Jūrininkai tarsi įkalinami laivuose ilgam laukimui vis tikintis, kad pavyks atgauti pinigus.

Tokių atvejų yra buvę ir Klaipėdos uoste. Dėl paliktų laivų ilgai vyksta teisiniai ginčai, nes už juos nėra kam mokėti. Formaliai laivai turi savininkus, bet sugaudyti vieno laivo savininkus, kurie vengia atsakomybės, dažniausiai būna neįmanoma.

Pinigų dalybos

Bandant parduoti pamestus laivus dažniausiai atsiranda ir bankai, kuriems, kaip taisyklė, laivų savininkai būna skolingi. Prasideda grumtynės, kas pirmiau gaus pinigus už parduotą laivą, nes visiems atlyginti, laivų pardavimų sumos dažniausiai neužtenka.

Pasaulio jūrinė bendruomenė dar nesurado patikimo būdo, kaip elgtis su dažniausiai nepatikimomis vieno laivo bendrovėmis.

Dažniausiai kovojami jau su tokių bendrovių sukeltomis pasekmėmis – tarptautinės transporto darbuotojų organizacijos ar atskiros labdaringos organizacijos stengiasi padėti į nepatogią padėtį patekusiems savininkų pamestų laivų įgulų nariams.

Žvelgdami į tai, kas vyksta su Lietuvos jūrų laivininkyste, galime viltis, kad jos neištiks vieno laivo bendrovės likimas. Valstybės institucijos ieško išeities ir perduoti laivininkystės akcijas stipriai transporto bendrovei, kaip Lietuvos geležinkeliai geresnė išeitis nei išdraskyti laivininkystę ir išmėtyti laivus.