Nuo šventinio stalo pakilę rinkosi pirmieji keleiviai į Rygą. 

„Į Vilnių atvykome vakar dviračiais. Dabar – namo“, – sakė dviratininko šalmą užsidėjęs vaikinas.

„Viskas gerai, bet traukinys galėtų išvažiuoti šiek tiek vėliau“, – mintį tęsė dviratininko kolega. 

Traukinys vyksta per Šiaulius ir Joniškį. Kas – namo, o kas grįš tą pačią dieną. Kaip ir Kęstutis Masiulis su žmona.

„Strimėlių nusipirkti. Tradicinė kelionė“, – juokavo Seimo narys prieš lipdamas į traukinį.

„Mėgstam pasivaikščioti, aplankyti Operos ir baleto teatrą“, – politiko žmona vardino kelionės į Latvijos sostinę tikslą. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Trumpas sustojimas prie traukinio, keleiviai išlydimi išskirtiniu dėmesiu: pirmasis traukinys į Rygą iškeliauja šventiškai išpuoštas, su saldėsiais kiekvienam keleiviui. Traukinys iš Vilniaus į Rygą pradeda kursuoti po beveik 20 metų. Tiesa, dar prieš kelerius metus Rygą pro Vilnių buvo galima pasiekti keliaujant iš Kiyvo. 

Pirmos kelionės vietos – užpildytos: traukinio bilietai buvo iššluoti akimirksniu. 

„Susidomėjimas yra neįtikėtinai didelis“, – tą patvirtino ir susisekimo ministras Marius Skuodis.

Bendrovės duomenimis, maršrutu „Vilnius–Ryga“ vos per dvi dienas nupirkta beveik 2 tūkst. bilietų. Iki metų galo laisvų vietų nelikę. 

„Šis tvarus būdas keliauti, manome, prisidės prie jūsų visų noro tapti traukiniautojais“, – įsitikinęs LTG vadovas Egidijus Lazauskas.

Keliaujančių yra. Bet galbūt tai – tik sėkmingo starto sutapimas, nes daugeliui atostogos. Ar populiarumas neišblės šventėms pasibaigus?

„Žiemą, kai nežinai, kokios oro sąlygos, traukiniu geriau. Traukinyje galima pamiegoti arba padirbti“, – šypsojosi viena iš traukinio keleivių. 

„Mes daug kalbėdavome susitikimuose apie tą projektą. Latvija labai nenorėjo. Maždaug prieš porą mėnesių teko kalbėti. Jie sakė: jei galime daryti, tai darome į Daugpilį, o nuo ten – į Rygą. Jie labai norėjo Daugpilio. Aš pasakiau, kad tokiu atveju vilniečiai nevažinės“, – politikų nesenomis diskusijomis dalijosi K. Masiulis. 

Žiemą, kai nežinai, kokios oro sąlygos, traukiniu geriau. Traukinyje galima pamiegoti arba padirbti.

Kelionės trukmė – keturios valandos 15 minučių. Traukinys riedės ne greičiau nei 120 km/val. 

„Greitis – labai geras dalykas. Nelįsiu į detales, ką reikėtų padaryti, kad jis būtų greitesnis. Kai turėsime „Rail Baltic“, tai turėsime žymiai greitesnį traukinį“, – tikino LTG vdovas. 

„Rail Baltica“ traukinys riedės dvigubai greičiau. O kaip dėl kainos?

„Autobusu – apie 15 eurų, traukiniu – 24. Bet man atrodo verta mokėti už patogumą“, – kainas lygino traukinio keleiviai.

Pirma klase – 34 eurai į vieną pusę. Tad keliaujantys automobiliu, turės pasiskaičiuoti, ar tikrai tokia kelionė – pigesnė. 

„Lietuvoje šitas maršrutas paklius į dabartinę sutartį su Lietuvos valstybe. Ir bus dengiamas iš biudžeto. Latvijoje šitas maršrutas nebus finansuojamas, jis bus komerciniais pagrindais“, – aiškino E. Lazauskas. 

Keliaujant į Rygą (priešingai nei į Lenkiją), keleiviams su visu bagažu nereikės persėsti iš vieno traukinio į kitą. 

„Jeigu su Lenkija mums iššūkį kelia skirtingi bėgiai, tai kalbant apie Baltijos šalis, bėgiai yra tokie patys. Šitas maršrutas jungia ir mūsų savivaldybes. Į Joniškį traukinio ir neturėjome. Tai yra ir regioninės politikos dalis“, –  traukinio maršruto svarbą aiškino M. Skuodis. 

Ministras pasakojo ir apie tolimesnius planus: „Mums reikės traukinį iki Rygos pratęsti iki Talino. Estai tikrai nori to.“

Kada bus galima traukiniu pasiekti ir Taliną?

„Sudėtinga pasakyti dėl projektų, kuriems aš pats neturiu didelės tiesioginės įtakos. Pirmiausia turi susitarti estai su latviais. Bet yra viena gera žinia: Tartu greitai bus Europos kultūros sostinė. Ir jau vyksta derybos dėl jungties tarp Rygos ir Tartu. O nuo Tartu ik Talino tą jungtį turime“, – sakė M. Skuodis.