„Automobilių kelių direkcijai būtina didinti veiklos efektyvumą, kokybę ir sprendimų priėmimo greitį, sparčiau įgyvendinti projektus, greičiau reaguoti į suinteresuotų šalių keliamas problemas. Įmonės pertvarkymas į akcinę bendrovę suteiks ne tik daugiau lankstumo, bet ir atvers galimybę geriau prisitaikyti prie valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros rinkos pokyčių. Ne mažiau svarbu, kad tokia pertvarka bus naudinga ir valstybei – mažesnė pačios įmonės ir jos turto valdymo administracinė našta, komercinės veiklos galimybės, nuosekliai didinama nuosavo kapitalo grąža, stiprus valdybos vaidmuo ir aiški atsakomybė, skaidrumas bei atvirumas“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Ministro teigimu, akcinės bendrovės teisinė forma leis įmonei pritraukti įvairesnių formų kapitalą ir investicijas, taip pat lengviau investuoti ir disponuoti valdomu turtu. Tikimasi, kad papildomos pajamos galėtų būti skiriamos svarbių ir didelės apimties kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimui pagreitinti.

Kaip rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime,  ir po pertvarkos išliks LAKD nustatyti specialieji įpareigojimai – valstybinės reikšmės kelių valdymas bei saugių eismo sąlygų užtikrinimo organizavimas ir koordinavimas, įgyvendinant eismo saugumo priemones valstybinės reikšmės keliuose. Be to, įmonė turės užtikrinti nacionaliniam saugumui svarbaus turto saugumą, įgyvendinti akcininko jai keliamus tikslus, įskaitant viešojo intereso apsaugą.

Įgyvendinus pertvarką, visos LAKD akcijos ir toliau priklausys valstybei. Būdama vienintelė bendrovės akcininkė, valstybė išlaikys jos kontrolę. Bus užtikrinamas ir nacionalinis saugumas: akcinė bendrovė liks įrašyta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, o valstybinės reikšmės keliai tebebus įtraukti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą.

Susisiekimo ministerijos informacija.

Įstatymų pakeitimams, leidžiantiems nuo 2023 m. sausio 2 d. pakeisti LAKD teisinę formą, dar turės pritarti Seimas.

Dar keturias susisiekimo sektoriaus valstybės įmones – Lietuvos oro uostus,  „Oro navigaciją“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją ir Vidaus vandens kelių direkciją – iki 2022 m. pabaigos planuojama pertvarkyti į akcines bendroves.