Tai Eltai patvirtino Vyriausybės Ryšių su visuomene skyrius.

„Seimo kreipimasis į komisiją yra gautas. Komisija artimiausiame posėdyje kreipimąsi apsvarstys ir tuomet procesas vyks pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme numatytus veiksmus“, – teigiama Eltai atsiųstame Vyriausybės komentare.

Kaip Eltai teigė Vyriausybės Ryšių su visuomene skyrius, posėdis planuojamas gegužės 16 d.

Vyriausybės komisija „Revolut“ atitikimą nacionalinio saugumo interesams planuoja vertinti jau trečią kartą.

ELTA primena, kad Seimas praėjusią savaitę priėmė sprendimą kreiptis į Vyriausybės komisiją, kuri dar kartą įvertintų Jungtinės Karalystės startuolio „Revolut“ atitikimą nacionalinio saugumo interesams.

Už kreipimąsi balsavo 50 Seimo narių, prieš – 29, susilaikė – 13.

„Per tą laiką nuo svarstymo (Seime. – ELTA) paaiškėjo, kad Liuksemburgo parlamentas taip pat inicijavo kreipimąsi į savo Vyriausybę, (...) jiems taip pat kilo abejonių. Su vienu iš kreipimosi iniciatorių vakar šnekėjome telefonu, pasidalinome informacija, nuomonėmis, didžiąja dalimi tos nuomonės sutampa. (...) Kitose valstybėse susirūpinimas taip pat yra“, – Seimo posėdžio metu teigė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

„Tai, ką mes darome šiandien, yra klaida“, – dėl kreipimosi piktinosi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Seime Mykolas Majauskas.

Liberalų sąjūdžio narys Seime Simonas Gentvilas posėdžio metu vylėsi, kad S. Jakeliūnas turi kažkokios informacijos, kuri buvo nepamatyta Europos centrinio banko, Lietuvos centrinio banko bei kitų institucijų, tikrinančių finansines įmones.

„Kitu atveju, jei S. Jakeliūnas neturi tokios informacijos, tai jis daro milžinišką meškos paslaugą Lietuvos įvaizdžiui, nes „Revolut“ ir „Google“ atėjimas išreklamavo Lietuvą kaip vieną geriausių pasaulyje vietovių įkurti fintech verslus. To mums pavydi skandinavai, Liuksemburgas, Šveicarija, net ir Estija“, – posėdyje sakė S. Gentvilas.

Balandžio pabaigoje S. Jakeliūnas teigė, kad po licencijos išdavimo „Revolut“ paaiškėjo konkrečios aplinkybės, kurios verčia suklusti.

„Tėvo („Revolut“ vadovo. – ELTA) pareigos gana įtakingos, ryšiai su kitais žmonėmis yra ilgamečiai. Žinome, kokią tiesioginę įtaką, geopolitinę taip pat, gali turėti Kremlius šitai organizacijai. Per tuos ryšius galima veikti „Revolut“, kai jis taps dideliu, galbūt europiniu banku. Tada „Revolut“ gali tapti pažeidžiamas ir padaryti neigiamą įtaką visai finansų sistemai ne tik Lietuvoje, bet ir ES. „Revolut“ veikime aš įžiūriu visus galimos krizės židinio požymius. Kai jis užaugs didelis, gali sukelti sisteminę riziką finansų sistemai“, – tuo metu Seimo posėdyje kalbėjo BFK pirmininkas.

Pasak jo, licencijos išdavimo metu „Revolut“ neturėjo beveik jokios valdymo sistemos, kuri užtikrintų įmonės veiklą.

BFK nutarimo projekte pažymi, kad dėl savo tėvo einamų pareigų ir ypač artimų „Gazprom“ sąsajų su Rusijos valdžios institucijomis ir galimo naudojimo Rusijos geopolitiniams tikslams tiek Nikolajus Storonskis, kaip darantis esminę įtaką „Revolut“ valdymui ir sprendimams, tiek „Revolut“, kaip įmonė, gali būti politiškai pažeidžiami, ir tai gali pakenkti Lietuvos reputacijai ir kelti grėsmę finansų sistemos stabilumui.