„Kasmet gruodžio mėnesį parduodame 2–3 kartus daugiau gyvų karpinių žuvų negu per 3 rudens mėnesius kartu sudėjus“, – pastebi „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Ant šventinio stalo patiekiamas karpis yra natūralus ir subalansuotas gerųjų polinesočiųjų riebiųjų omega–3, omega–6, omega–9 rūgščių bei vitaminų A ir D šaltinis. Šią žuvį mėgstantys žmonės su maistu gauna gausybę įvairių mikroelementų: fosforo, cinko, seleno. Kad žuvies skonis būtų geriausias, žuvies augintojai pataria nusipirktą gyvą karpį kuo greičiau išdoroti.

V. Drulienės teigimu, gyvas paprastasis karpis kasmet išlieka populiariausiu pirkėjų pasirinkimu.

„Vien šiemet pirmosiomis gruodžio dienomis pirkėjai jau nupirko apie 5 t gyvų karpių, o paklausos piko tikimasi prieš pat šv. Kalėdas“, – teigia V. Drulienė.

Kad karpis nuo seno Lietuvoje yra viena mėgstamiausių žuvų, tvirtina žuvininkystės ūkio ir žuvies perdirbimo įmonės „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis. Su Lietuvos kulinarijos istorija susipažinęs ūkininkas teigia, jog prieš 100 metų karpiais Lietuvoje mėgautis galėjo tik aukštuomenė, bet vėliau atsiradus žuvininkystės ūkiams, karpius imta masiškai veisti ir auginti – vertinga šviežia žuvis tapo prieinama visiems gyventojams, kurie ją greitai pamėgo ir pradėjo rinktis ypač šventiniam stalui.

„Karpį galima marinuoti, rūkyti, kepti ar virti – ši skani žuvis išlaisvina virtuvės meistrų fantaziją“, – įsitikinęs D. Svirskis.

Pasak jo, Lietuvos žuvininkystės ūkiuose auginami karpiai maitinami tik aukštos kokybės pašarais, nupirktais iš Lietuvos ūkininkų. Karpiai netoleruoja glitimo, todėl žuvininkystės ūkio specialistai labai kruopščiai atrenka pašarą – žuvį maitina saldžiaisiais lubinais ir kitais glitimo savo sudėtyje neturinčiais augalais. Taip pat pasirūpina, kad žuvims netrūktų natūraliai besidauginančių vėžiagyvių – dafnijų, kurios vėliau tampa natūraliu maistu žuvims.

„Žiema yra metas, kai gyva žuvis tampa pačios geriausios kokybės. Tvenkiniuose plaukiojantys karpiai maždaug spalio mėnesį atšalus vandeniui tampa neaktyvūs, nustoja maitintis ir žiemodami naudoja per vasarą sukauptas riebalų atsargas. Todėl prieš šventes karpio riebalų ir baltymų santykis tampa pats geriausias, o žuvies skonis – gardžiausias“, – pastebi D. Svirskis.

Karpiai Lietuvoje auginami laikantis ekologinio ūkininkavimo principų, apsaugant juos nuo streso ir sužalojimų visuose auginimo etapuose. „Išlaužo“ tvenkiniuose karpiai auginami polikultūroje – kartu su dar 5–6 rūšių žuvimis. Tarpusavyje derančių žuvų įvairovės sąveika padeda sukurti geresnes sąlygas kiekvienai žuviai, taip pat užtikrina vandens švarą. D. Svirskio teigimu, žuvies skonį taip pat lemia ir tvenkinio dugno gruntas, kuris turi būti molingas ir smėlėtas.

Kitos gyvas žuvis lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“ tiekiančios bendrovės „Raseinių žuvininkystė“ duomenimis, laisvai tvenkinyje auginamas karpis 1,5 kg svorį pasiekia per 3 metus. Būtent tokio svorio žuvys dažniausiai iškeliauja į didžiąsias parduotuves specialiais sunkvežimiais. Iš 1,5 kg karpio pagaminto patiekalo visiškai pakanka šventiniams šeimos pietums.