Supaprastinta fiskalinė drausmė
Nuo 2026 m. vieninteliu fiskalinės drausmės kriterijumi bus laikomas išlaidų augimas – jos kasmet negalės didėti daugiau kaip 5,2 proc. Tai numato nauja Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo redakcija.
Savivaldybių biudžetų išlaidos negalės viršyti pajamų daugiau kaip 1,5 proc. Be to, jos į deficitą galės neįtraukti išlaidų investicijoms tik skolinantis iš nacionalinio plėtros banko ILTE.
Svarstydamos pakeitimus savivaldybės nuogąstavo, kad gali netekti sutaupytų milijonų. Galiausiai savivaldai suteikta daugiau, nei siūlė Vyriausybė, lankstumo, tačiau ne tiek daug, kiek ji pati siekė.
Kelių fondas
Pradeda veikti Valstybinis kelių fondas, į kurį pirmaisiais metais numatoma surinkti 179 mln. eurų. Pasak Susisiekimo ministerijos, fondo lėšos bus naudojamos valstybinės reikšmės kelių, magistralių kapitaliniam ir paprastajam remontui, aplinkkelių statybai, krašto keliams ir tiltams tvarkyti.
Tikimasi, kad 2027-aisiais fondas padidės dar 200 mln. eurų, kai turėtų pradėti veikti sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinė sistema (e. tollingas).
Vyriausybė artimiausiu metu dar turėtų patvirtinti Kelių fondo nuostatus, kurie būtini jo valdytojai, – valstybės valdomai bendrovei „Via Lietuva“ paskirstant lėšas.
Karinio mobilumo projektams šiemet ir toliau galės būti naudojamos Valstybės gynybos fondo lėšos. Tam iki šiol buvo skiriamos tik fondo pajamos iš baigusio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo.
Gynybos pramonė
Šiemet palengvintos sąlygos gynybos pramonei. Rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus nuo šiol galima naudoti gamybos projektams ir jiems reikalingai infrastruktūrai. Tam nebereikės statybos leidimo, bet investuotojai turės pranešti apie statybos pradžią.
Be to, tokiems projektams reikalingi investiciniai sklypai galės būti rezervuojami. Numatyta išimtis dėl radijo ryšio slopinimo ir perėmimo įrenginių naudojimo ir laikymo, jeigu tai daroma įgyvendinant gamybos projektą, įskaitant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą.
Supaprastintos procedūros įsigaliojo konkrečiai gynybos ir saugumo pramonės vystymo projektams. Jų įgyvendinimas sutrumpės nuo trejų metų iki 6–15 mėnesių, o statant be leidimo – iki dviejų mėnesių.
Mažiau biurokratijos
Nuo šių metų leidžiama naudoti miško žemę šalies saugumui svarbių pramonės objektų statybai. Palengvinta tokių projektų poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūra, mažėja kita administracinė našta.
Aplinkos ministerijos teigimu, iki šiol PAV procedūros buvo ilgos ir sudėtingos, trūko aiškumo, o procesai kartais būdavo nepagrįstai vilkinami. Ji skaičiuoja, kad PAV procedūros sutrumpės maždaug dviem mėnesiais, tačiau aplinkosaugos reikalavimai projektams išliks griežti.
Kirtimų ribojimai pasienyje
Įsigaliojusios Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos draudžia plynuosius kirtimus miškų teritorijose pasienyje su Rusija ir Baltarusija, šalia valstybinės reikšmės kelių ir miestų, kur dėl nacionalinio saugumo ribojama ūkinė veikla.
Tokiose teritorijose uždrausti kai kurie kirtimai, o plyniesiems kirtimams pritaikyti griežtesni reikalavimai.
Be to, 100 m atstumu į abi puses nuo kelio briaunų prie valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių uždrausta kirsti želdinius ne miško žemėje.
Nuo šių metų žemės savininkams taip pat bus kompensuojami praradimai dėl veiklos apribojimų saugomose „Natura 2000” tinklo teritorijose ir joms artimoje aplinkoje. Išmokos bus skiriamos už ribojimus naudojant žemę, mišką ar vandens telkinį, jos bus mokamos ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš ES fondų arba kitų šaltinių.
Vartotojų apsauga
Naujos taisyklės taip pat žada daugiau apsaugos pažeidžiamiems elektros vartotojams. Nuo šiol jie skolą elektros tiekėjui galės išsimokėti per pusmečiu ilgesnį laikotarpį – dvylika mėnesių. Be to, nagrinėjant ginčą elektros tiekėjai negalės nutraukti sutarties su tokiu vartotoju.
Tiekėjai taip pat privalės siūlyti dvylikos mėnesių fiksuotos kainos sutartis ir verslui, ne tik buitiniams vartotojams.
Beje, vartotojai ir energetikos bendrijos galės gaminti energiją nutolusiuose parkuose ir susieti kelis įrenginius su viena vartojimo vieta.
Atleidžiami nuo įmokos
Iki 100 kilovatų galios saulės ir vėjo elektrines turintys gamintojai neprivalės mokėti gamybos įmokos šalia jų esančioms bendruomenėms. Visi kiti komerciniai tokios energijos gamintojai privalės mokėti tokią įmoką gyventojams, gyvenantiems 1,5 km spinduliu aplink elektrinę, o ne 5 km, kaip buvo iki šiol.
Gamintojai nemokės įmokos, jeigu ji nesieks 100 eurų, o iki 1 000 eurų įmokos suma bus skiriama bendruomeninei organizacijai.
Platesnis investicijų spektras
2026-aisiais plečiasi pensijų fondų galimybės investuoti į įvairesnius produktus, pavyzdžiui, į nebiržinių įmonių vertybinius popierius (akcijas, obligacijas), didelės vertės gamybos ir civilinę infrastruktūrą. Tikimasi, kad pakeitimai sudarys daugiau galimybių pensijų fondams investuoti į šalies ekonomiką.
Finansų ministerijos teigimu, iki šiol galiojo griežtos taisyklės, nustatančios labai ribotą sąrašą priemonių, į kurias ir kokią dalį savo lėšų gali investuoti pensijų fondai.
Tokiu žingsniu taip pat siekiama Lietuvoje skatinti kapitalo rinkos plėtrą.
Be to, siekiant apsaugoti žmones nuo per didelės finansinės rizikos, ribojamas jų skolinimasis per tarpusavio skolinimo platformas – fiziniai asmenys vienam gavėjui per metus nuo pirmos paskolos galės paskolinti iki 1 tūkst. eurų.
Baudų skaičiavimas
Šiemet yra naujienų baudų už konkurencijos pažeidimus skaičiavimo tvarkoje. Įtvirtinti trys baudos apskaičiavimo etapai: pirma – bazinis jos dydis negali viršyti 50 proc. maksimalios baudos, antra – bauda mažinama arba didinama atsižvelgiant į aplinkybes, trečia – ji gali būti mažinama atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį ir kitas aplinkybes, arba didinama siekiant atgrasyti.
Jei galutinė bauda viršija numatytas maksimalias baudas, ji bus sumažinama iki jų ribos.
Be to, už konkurencijos pažeidimus nubaustos ir teismui Konkurencijos tarybos sprendimą apskundusios įmonės galės laikinai nemokėti pusės baudos. Priverstinis šios dalies baudos išieškojimas būtų stabdomas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Saugos paveldą
Nuo šiol kultūros paveldo vietovės bus labiau apsaugotos nuo statybų. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos bus nustatomos ir toms kultūros paveldo vietovėms, kurios nesaugomos. Kultūros paveldo teritorijose bus uždraustos statybos negavus jo apsaugos institucijos pritarimo.
Iki šiol žemės sklypams, esantiems kultūros paveldo vietovėse, nebuvo nustatomos tokios sąlygos, kurios draustų naikinti jų vertingąsias savybes.
Nebereikia mėnesio ataskaitų
Gaunančios ir teikiančios labdarą įmonės ar organizacijos 2026-aisiais atleidžiamos nuo prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikti mėnesio ataskaitas apie paramą.
Visi teisę gauti paramą turintys juridiniai asmenys kartą per metus turės atsiskaityti su VMI apie gautą paramą ir jos panaudojimą, taip pat apie savo veiklą ir jų pačių suteiktą paramą.
Naujausi komentarai