Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai teigia, kad šiuo metu pastebimas tam tikras pagyvėjimas. Pasak jų, juodžiausias periodas - jau praeityje, ir nors kainos kris dar maždaug metus, tai bus švelnesnis ir segmentiškesnis smukimas.

Ekspertų teigimu, bankai po truputį pradeda skolinti, tačiau dažniausiai finansuoja savus projektus. Paskolas taip pat gauna spekuliantai, jau išlošę iš NT verslo ir palankiomis sąlygomis tai darantys toliau, praneša nacionalinis transliuotojas.

Nekilnojamojo turto ekspertai sutaria, kad būstų kainos dugno dar nepasiekė - jos turėtų kristi dar metus. Vytas Zabilius, „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto bendrovės Lietuvoje generalinis direktorius, pridūria, kad kai kurie segmentai, pavyzdžiui, geresnės kokybės būsto rinka atsigaus greičiau, tad šiuo metu dvejojantys pirkti nusižiūrėtą variantą ar ne, vėliau jį įsigyti gali ir nesuspėti. Antra vertus, NT kainos, atsigavus ekonomikai, neturėtų iškart ir kilti.

„Vadinamąjį staigų kritimą jau turėjome. Dabar turėtų būti švelnus, ne visuose segmentuose, bet kai kuriuose kainos tikrai gali mažėti. Tačiau kainų augimas, kai jau atsigauna ekonomika, pradedamas jausti po metų“, - sakė V.Zabilius.

Sandorių sudaroma daugiau nei žiemą

Nekilnojamo turto agentūros „Inreal“ Konsultacijų ir analizės skyriaus vadovas Benediktas Laurušonis taip pat tvirtina, kad kainų dugnas dar nėra pasiektas.

„Kad pats dugnas jau pasiektas, nemanau nei aš, nei burbulų teorijų, kurios yra parašytos profesorių, šalininkai. Nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas tam tikras pagyvėjimas, žmonės domisi ir perka šiek tiek aktyviau nei žiemą.

Bet dabar sandoriai sudaromi tik todėl, kad pardavėjas sutinka stipriai sumažinti kainą. Tokių sandorių yra daug daugiau nei žiemą, bet negalime sakyti, kad tai yra dugno apačia“, - įsitikinęs „Inreal“ Konsultacijų ir analizės skyriaus vadovas.

Nekilnojamojo turto ekspertai, vertindami galimą Lietuvos NT kainų ateitį, remiasi Skandinavijoje prieš beveik du dešimtmečius buvusia NT krize. Per 1990-ųjų metų NT krizę Švedijoje būstų kainos krito 3 metus (pasak V. Zabiliaus, Lietuvoje jos krenta jau 1,5 metų). Per pastarąją krizę Švedijoje kainos smuko 30, o Suomijoje - 40 procentų.

Pasak V. Zabiliaus, einančio ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos nario pareigas, Lietuvos NT kainos yra smukusios apie 25 proc., ir yra „visai realu“, kad jos nukris dar bent 5 proc. Pasak jo, kainos toliau turėtų kristi segmentiškai ir daug švelniau nei iki šiol.

„Kaip rodo mūsų preliminarūs skaičiavimai, geriausias laikas pirkti būstą turbūt bus 2010 metų antrame ketvirtyje arba trečio ketvirčio pradžioje“, - patikslino B. Laurušonis.

Geresnius būstus perka jau dabar

Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad nuo 2008 m. pabaigos iki 2009 m. pavasario Lietuvos NT turto rinkoje buvo pati juodžiausia situacija, kuri po truputį pradeda šviesėti. Ar taip klostysis ir toliau, priklausys ir nuo kaimyninių šalių ekonomikos, galimos jų nacionalinių valiutų devalvacijos ir nuo pačios Lietuvos ekonomikos augimo.

Pasak V. Zabiliaus, nors klientai daugiausia domisi, kada NT kainos pasieks „visišką dugną“, atsiranda ir pradedančių pirkti retesnius, aukštesnės kokybės objektus. Jis pridūrė, kad tokių būstų pasiūla yra beveik sustojusi, tad laukti dar metus, kol kainos nukris iki dugno, gali būti pavojinga - patraukliausių pasiūlymų paprasčiausiai gali nebelikti.

Jis patikslino, kad senosios statybos serijiniai, neekonomiški ar didelės kvadratūros būstai dar gali atpigti, tačiau objektų, esančių patraukliose vietose, kainos pradeda stabilizuotis ir žmonės, pasinaudojantys palankiomis bankų sąlygomis, po truputį pradeda pirkti.

„Prastesni objektai dar turi tendenciją pigti, tačiau geresni, sakyčiau, jau stabilizuojasi. Kiek tas (geresnių būstų kainos - lrt.lt) kritimas tęsis, neaišku, nes pasiūla labai smarkiai sumažėjusi“, - sakė V. Zabilius.

Vėl pradėjo veikti spekuliantai

Pasak eksperto, pats kainų dugnas dažniausiai yra pasiekiamas per 2,5-3 metus, tačiau nežinia, kaip bus Lietuvoje, kur šiuo metu butai yra perkami už grynus pinigus, o bankai skolina tik sąlyginai nedideles sumas, iki 50 procentų.

„Vyresnioji karta galbūt yra iš tikrųjų susitaupiusi, tačiau jaunesni dažniausiai yra jau išlošę iš nekilnojamojo turto verslo, vadinamieji spekuliantai. Jie suspekuliavo, turėjo didelį kiekį pinigų ir dabar mato, kad šitoje situacijoje taip pat gali laimėti.

Jie stengiasi susipirkti tokią nuosavybę, kurios savininką spaudžia bankas ir jis nori parduoti turtą tik už tiek, kad neturėtų skolų. Toks dalykas yra pastebimas“, - sakė B. Laurušonis.

Antra vertus, B. Laurušonis abejoja, ar butų kainos Vilniaus centre supanašės su Rygos - ten šiuo metu jos siekia 800 eurų už kvadratą, nes Latvijoje prekiaujama tik grynais pinigais ir visai nedalyvauja bankai.

Bankai finansuoja savus objektus

Pasakodamas, kodėl sandorių skaičius pradėjo augti, V. Zabilius sakė, kad trys šalyje veikiantys bankai, skolinantys apskritai bendrai rinkai, pradėjo finansuoti ir NT objektų pirkimą. Likę bankai, pasak eksperto, linkę skolinti pirkėjams, kurie pirktų tik jų vystytus projektus.

„Ne visi bankai skolina. Labiau skolina tie, kurie skolina bendrai rinkai: „DnB Nord“, „SEB“ ir „Nordea“. Kiti bankai skolina tik savo produktui, jei jie buvo vystytojai, o kitų produktus finansuoja labai nenoriai. Tokia tendencija“, - sakė „Ober-Haus“ generalinis direktorius V. Zabilius.

Jis teigė, kad skolinantys bankai paskolą teikia labai palankiomis sąlygomis: eurais paimtos paskolos metinės palūkanos siekia 4,5-5 procentų.

„Normaliai ekonomikai tai labai geros palūkanos, nes dažniausiai iki 6 proc. vadinamos gerais pasiskolinimais“, - teigė V. Zabilius.

Su juo nesutinka „Inreal“ Konsultacijų ir analizės skyriaus vadovas B. Laurušonis, teigiantis, kad Lietuvoje veikiantys skandinaviški bankai vis dar vykdo savo motininių bankų strategiją ir finansuoja nebent tik savus projektus.

„Jeigu aš ateičiau į banką, sakyčiau, kad turiu grynais 100-150 tūkst. ir noriu pasiskolinti likusią sumą butui, man duotų sąrašą, kokiems objektams man skolintų tą sumą. Jeigu iš sąrašo manęs niekas nedomina, tai arba banko valdinininkai pakelia maržą, arba kreditų komisija nepatvirtina tokios paskolos“, - iliustravo B. Laurušonis.

Pasak jo, kad NT turto rinka atsigautų, nepakanka, kad bankai teiktų tik iki 50 proc. įsigyjamo turto vertės paskolas - prekyba suaktyvės tik tada, kai paskolos taps prieinamesnės.

Didesniam kritimui - per mažai išpūsta rinka

Nekilnojamojo turto ekspertai nesiryžta prognozuoti, kiek dar kris kainos, tačiau nemano, kad kainų likimas bus kaip dešimto dešimtmečio pradžioje Skandinavijoje vien todėl, kad jų rinka, sparčiai vystant socialinio būsto programas, buvo daug labiau išpūsta.

„Ober-Haus“ vadovas pridūrė, kad Skandinavijoje NT kainos iki „paties dugno“ krito apie 3 metus, o buvusias aukštumas susigrąžino per 7-8 metus. „Iš principo apie 10 metų truko kainos atsistatymas, nuo piko iki piko“, - sakė V. Zabilius.

„Tiek statybų pramonė, tiek vystytojai nepastatė tokių didelių kiekių, kokie buvo Švedijoje ir Suomijoje. Tad teigti, kad Lietuvoje yra toks didelis perviršis, kaip buvo pas juos - negalime“, - NT rinkas lygino V. Zabilius.

Antra vertus, vien Vilniuje šiuo metu naujų būstų yra pristatyta tiek, kad perkant dabartiniais tempais, t.y. maždaug po 400 butų per mėnesį, juos išpirktų per pusantrų metų.