Lyderiai – skandinavai

Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis Lietuvos transporte siekė 7,2 proc. ir per metus paaugo vos 0,5 proc. punkto.

Pasak energetikos ekspertų, realiai žaliosios energijos dalis pernai netgi mažėjo, o Lietuva jau turi ruoštis pirkti šimtamilijonines kvotas už Europos Sąjungos (ES) įsipareigojimų nevykdymą.

Anot „Eurostat“ statistikos, pagal AEI dalį transporte Lietuva lenkia tik penkias valstybes – Lenkiją, Čekiją, Graikiją, Latviją, Kroatiją – ir atsilieka nuo ES vidurkio 10,8 proc.

Didžiausią atsinaujinančios energijos dalį transporte tarp ES valstybių turėjo Švedija (33,7 proc.) ir Suomija (20,7 proc.). Prasčiausi rezultatai fiksuoti Kroatijoje (0,9 proc.) ir Latvijoje (1,4 proc.).

Pagal ES Atsinaujinančios energetikos direktyvą iki 2030 m. Lietuva turi pasiekti bent 29 proc. AEI degalų dalį transporte.

„Pasiekti ES nustatytam tikslui liko mažiau nei šešeri metai, tačiau, jei judėsime dabartiniu tempu, tuomet Lietuvai tam neužteks net 40 metų“, – sakė M. Nagevičius.

Finansiniai nuostoliai

Itin lėtas Lietuvos transporto sektoriaus perėjimas nuo iškastinio kuro atsinaujinančių išteklių link neigiamai atsilieps valstybės finansų būklei.

Remiantis ES Prievolių pasidalijimo reglamentu, Lietuvai teks pirkti kvotas iš kitų ES valstybių, kurios viršija ES rodiklius dėl anglies dvideginio mažinimo transporte.

LAEIK skaičiavimais, kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų, šiai dienai finansiniai nuostoliai šaliai jau siekia daugiau nei 470 mln. eurų.

Vietiniai energijos ištekliai sumažintų iškastinio kuro importą.

Pirmąsias kvotas reikės pirkti jau 2027 m., o kitas numatytas pirkimas – 2032 m.

„Daugiklių“ veiksnys

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, per metus elektros suvartojimas Lietuvos transporte beveik neaugo, o rezultatai gerėjo tik dėl šiek tiek išaugusios atsinaujinančių degalų dalies.

Pirmos kartos atsinaujinantys degalai, gaminami iš maistinių ir pašarinių augalų, sudarė 3,6 proc., o iš atliekų pagaminti pažangieji atsinaujinantys degalai – 1,3 proc.

Pasak M. Nagevičiaus, „Eurostat“ užfiksuotas minimalus AEI dalies Lietuvoje augimas neparodo tikrosios situacijos, nes realiai žaliosios energijos dalis transporte per 2023 m. netgi mažėjo.

AEI rodikliai transporte yra dirbtinai padidinti pritaikant „daugiklių“ schemą, kai realūs rodikliai statistikoje įskaitomi didesne verte. Dvigubi „daugikliai“ taikomi pažangiesiems atsinaujinantiems degalams, gaminamiems iš atliekų ir liekanų, o elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis dauginasi net keturis kartus. Tvariai pagamintai elektrai taikomas didesnis „daugiklis“, nes elektra varomi varikliai laikomi efektyvesniais nei vidaus degimo.

„Daugiklių“ mechanizmas praktikoje: degalų tiekėjas, į rinką pateikdamas vieną energetinį vienetą (megadžiaulį, MJ), apskaitos sistemoje jį įskaito dvigubai, t. y. vietoje 1 MJ rodoma 2 MJ. Tokiu atveju realiai nesuvartojama dvigubai daugiau atsinaujinančių degalų, tačiau sudaroma galimybė sumažinti naftos produktų naudojimą – pastarieji apskaitoje tarsi pridengiami atsinaujinančių degalų sąskaita. Taip statistinėse ataskaitose AEI dalis auga, tačiau iš tikrųjų dominuoja naftos produktai.

„Daugiklių“ naudojimas yra tarsi iškreiptas veidrodis – statistinėse ataskaitose matome pagražintus skaičius, kuriais gali didžiuotis politikai ir atsakingi valstybės tarnautojai. Tačiau realybėje toliau dominuoja iškastinis kuras – taigi, dirbtinai statistiką iškreipianti „daugiklių“ sistema pirmiausia naudinga naftos pramonei“, – teigė LAIEK prezidentas.

Neaiškios kilmės importas

Nerimą kelia augantis pažangiųjų atsinaujinančių degalų importas iš Azijos šalių. Šie degalai gaminami iš alyvpalmių aliejaus gamybos nuoplovų (POME).

Iš POME pagamintų atsinaujinančių degalų ES suvartojama daugiau nei jų pagaminama visame pasaulyje. Įtariama, kad didžioji dalis tokių degalų į Europą patenka su suklastotais tvarumo sertifikatais – dokumentuose šie degalai įvardijami kaip pagaminti iš atliekų, o iš tikrųjų tai – ES šalyse draudžiamas alyvpalmių aliejus.

Klastojimo schemas įžvelgiančios ES šalys jau ėmėsi riboti tokį importą, o į problemą sureagavo ir ES Taryba. Atsinaujinančių degalų asociacijos „FutureFuel“ duomenims, Lietuvoje 66 proc. pažangiųjų degalų yra importuojami.

„Lietuvos gamintojai investuoja į pažangiųjų atsinaujinančių degalų gamybą, tačiau jų investicijoms kyla grėsmė, nes ES vis dar toleruoja neaiškios kilmės importą iš Azijos šalių. Dar daugiau – šių galimų suklastotų degalų naudojimas netgi skatinamas, juos priskiriant „pažangiesiems“ ir taikant dvigubą vertės skaičiavimą“, – sakė M. Nagevičius.

Ekspertas pateikė Vokietijos pavyzdį, kaip ši šalis priešinasi POME invazijai. Siekdama apginti savo gamintojus, Vokietija atsisakė skatinti atsinaujinančių degalų, pagamintų iš POME, vartojimą ir nebetaiko dvigubo vertės skaičiavimo.

Rezervų yra

Pasak LAIEK prezidento, pernai Lietuva įstatymo lygiu nustatė konkretų tikslą – iki 2030 m. transporto sektoriuje sumažinti naftos vartojimą 39 proc., palyginti su 2021 m.

„Naftos vartojimą transporte sumažinti galime aktyviau skatindami degalų iš AEI gamybą Lietuvoje – vietinius pažangiuosius degalus, biometaną. Naudodami vietinius energijos išteklius mažinsime iškastinio kuro importą – pinigai liks Lietuvoje ir skatins vietinę ekonomiką ir darbo vietų kūrimą“, – dėstė M. Nagevičius.

Lietuva gali skatinti vietinę gamybą, pagerinti AEI rodiklius jei pilnai išnaudos pirmos kartos atsinaujinančių degalų potencialą. Dabar šių degalų dalis sudaro 3,6 proc, kai numatyta riba siekia 5,61 proc.