Lietuvoje įsivaizduojama, kad vairavimas yra inžinierių prerogatyva – žmonės, kurie išmano apie automobilius, išmano ir apie žmogų, kuris vairuoja automobilį. Tai, manau, netiesa. Dėl to eismo psichologai arba psichologai apskritai ėmėsi šios temos, galvodami, kad jei žmogus priima sprendimus, nusprendžia vairuoti vienokiu ar kitokiu būdu, daug sąmoningų dalykų yra vairuojant. Vadinasi, socialinių mokslų sferos mokslininkai geriau išmano, kaip žmonės priima sprendimus, nusprendžia elgtis kelyje, todėl mes Lietuvoje ėmėmės tyrinėti šios eismo psichologijos.

– Kokie pavojingo vairavimo ypatumai, kuriuos jūs tiriate?

– Turime išskirti du labai savo prigimtimi skirtingus dalykus. Turime išskirti klaidas, kurias žmogus netyčia padaro nežinodamas, žioplai, nedėmesingai, neatsimindamas taisyklių, ir tyčinius pažeidimus, kur žmogus puikiai žino, kad taip daryti negalima, bet daro. Šie du skirtingi poliai yra susiję ir su skirtingomis priežastimis, kodėl žmonės taip elgiasi. Klaidos gali kainuoti gyvybę, bet dažniau nedideli padariniai, kuriuos žmonės patyria dėl žioplų klaidų. Daugiau padarinių turi tyčinis netinkamas vairavimas: vairavimas neblaiviam, apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų, viršijant greitį, pavojingi lenkimai, chuliganiškas vairavimas. Įdomesnis klausimas, kodėl žmonės daro tai, kas negalima.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Papildomas klausimas galėtų būti, kaip jie suvokia pavojų, ar suvokia, kokie gali būti jų veiksmų padariniai?

– Manau, puikiai suvokia ir galvoja, kad jam taip nebus – nepažeidžiamumo iliuzija. Daugeliui žmonių atrodo, kad blogi dalykai nutiks ne jiems. Jie galvoja, kad yra puikūs vairuotojai, turi puikius įgūdžius, tai dažniau būdinga jauniems vyrams, kurie tikrai turi gerą reakcijos laiką. Bet yra situacijų, kur niekas nebegali susitvarkyti. Saugaus vairavimo užduotis – nepakliūti į tokias situacijas. Kita vertus, būna, kad žmogus negali savęs kontroliuoti dėl, pvz., asmeninių savybių: įspūdžio siekimas, kai nepakanka gerai vairuoti, norisi adrenalino. Tokie važiuotojai tai daro nejučia. Jeigu žmogus pasižymi agresyvumu, jis agresyviau elgsis ir kelyje: prisispaus prie kitų automobilio, greičiau važiuos, signalizuos.

Jaunas, nepatyręs gyvenimo vairuotojas nori padaryti įspūdį kitiems – tai socialinis noras demontuotis.

– Įdomu, koks tokių vairuotojų amžius? Gal yra dar bruožų, be amžiaus, kai vairuotojai tampa pavojingi?

– Kai pavojingai elgiasi. Pažeidimą padaręs žmogus visada sakys, kad tai buvo pirmas kartas ir pagavo. Yra žmogaus tendencija kartoti elgesį. Didžiausia rizikos grupė – jauni vairuotojai ir labiau vyrai. Tačiau nereikia suprasti kaip etiketės, kad moterys negali ar vyresni. Be abejo, ir ši grupė tai daro. Tačiau jaunesniems tai susiję su raidos ypatybėmis, kurios ateina su amžiumi – didelis pasitikėjimas savimi, nepažeidžiamumo iliuzija, impulsyvumas, noras pasirodyti prieš bendraamžius. Pati blogiausia grupė – kuri veža draugus. Jie savo buvimu kelia pavojų. Jaunas, nepatyręs gyvenimo vairuotojas nori padaryti įspūdį kitiems – tai socialinis noras demontuotis.