Tepalinė alyva yra gyvybiškai svarbus kiekvieno vidaus degimo variklio komponentas. Specialistai pataria reguliariai užmesti akį į tepalo matuoklį, kad alyvos trūkumą rodanti lemputė prietaisų skydelyje neužsidegtų netikėtai ir kelionė nesibaigtų pusiaukelėje. Vieni vairuotojai tokiais atvejais skuba į autoservisus ir visas bėdas patiki meistrams, kiti, ieškodami optimalaus kokybės ir kainos santykio, neretai klaidžioja tarp įvairiausių alyvos gamintojų siūlomos produkcijos.

Vietinės alyvos ypatumai

Alyvos gamintojus galima skirstyti į dvi grupes: vieni sukuria naujus produktus, juos visapusiškai išbando ir pagamina, o kiti tik gamina. "Didžiausi gamintojai sudėtines tepalų dalis gaminasi patys ir jas pardavinėja. Todėl pasitaiko atvejų, kai, tarkime, koks lenkų gamintojas nusiperka sudedamąsias dalis, tačiau nežinodamas recepto niekada nepagamina produkto, prilygstančio originalui", – "Ratams" sakė "Mobil" gaminių techninis konsultantas Darius Šeštakauskas.

Prie antros grupės, liaudiškai vadinamų plagiatorių, priskiriami ir alyvos gamintojai Lietuvoje. Mūsų šalyje alyva gaminama nuo 1994-ųjų, kai šio projekto ėmėsi bendra Lietuvos ir Norvegijos bendrovė "Pemco kuras". Automobiliniai tepalai Klaipėdoje maišomi iš atsivežtų bazinių alyvų ir daugiafunkcių priedų, fasuojami Elektrėnuose. 2004-aisiais "Pemco" prekės ženklą pakeitė į "Motec". Alyva Lietuvoje gaminama iki šiol ir skirta didesnės ridos (pagamintiems iki 1997 m.) automobiliams.

Pirmenybę teikia kokybei

Automobilinių tepalų ekspertai sako, kad šalies rinką šiuo metu užkariavo pusiau sintetinė alyva. Vairuotojai tokį produktą renkasi todėl, kad jo geriausias kainos ir kokybės santykis.

"Kai Lietuvoje pradėjome darbą 1994-aisiais, apie 40 proc. pardavimo sudarydavo mineralinės alyvos. Šiuo metu jas visiškai išstūmė kokybiškesnės pusiau sintetinės ir sintetinės. Šią tendenciją, viena vertus, lemia modernesnės variklių technologijos, kita vertus, patys vairuotojai. Jie nenorėdami turėti bėdų žiemą, dažnai lankytis autoservise ir taupydami degalus renkasi modernesnius produktus", – teigė "Castrol" gaminių atstovas Lietuvoje Rimvydas Danilevičius.

Jis prisimena, kad žiguliukų eroje visi vairuotojai būdavo specialistai ir automobilį galėdavo remontuoti savo garaže, tačiau dabar daugelis pakėlę variklio gaubtą gali parodyti tik akumuliatorių ar radiatorių.

Degalų ekonomijos veiksnys

"Daugeliui darosi nesvarbu, kas ir kur supilta, svarbu, kad bet kuriuo metu pasukus automobilio užvedimo raktelį variklis veiktų. Todėl alyvos pasirinkimą daugeliu atvejų lemia automobilių specialisto rekomendacija tiek parduotuvėje, tiek dirbtuvėse.
Aišku, būtų labai gerai, kad pardavėjas ar meistras paaiškintų, kodėl skiriasi alyvos kaina, kad pirkdami pasaulyje žinomo prekės ženklo alyvą gauname gamintojo garantiją ir kad tie keli papildomai sumokėti litai padės sutaupyti dešimtis. Retai susimąstom, kad itin pabrangusių degalų sąnaudas mažina kokybiška alyva", – atkreipė dėmesį R.Danilevičius.

Lenkiškos "Lotos" alyvos atstovybės Lietuvoje prekybos padalinio vadovas Evaldas Daukša "Ratams" kalbėjo, kad kiekvienas klientas renkasi tai, kas, jo galva, yra naudingiausia.

"Kiekvienas turi savo nuomonę. Pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovaujasi pirkėjas, yra kainos ir kokybės santykis. Galėtume teigti, kad vartotojas jau turi pasirinkęs produkto prekės ženklą ir jo keisti nelinkęs. Kita vertus, kyla klausimas, kokiais kriterijais remiantis jis buvo pasirinktas? Kiekvienas savo automobilį myli turbūt ne mažiau už šeimos narį, tad ir rūpinamasi juo atitinkamai. Pavyzdžiui, jei automobilis naudoja 98 oktaninio skaičiaus degalus, alyvą neabejotinai reikia rinktis sintetinę", – teigė E.Daukša.

Priedų alyvai nereikia?

Alyvos gamybos technologijos pastaraisiais metais smarkiai keitėsi dėl didėjančių automobilių gamintojų reikalavimų. Pastarieji iš alyvų gamintojų reikalauja, kad mašinų varikliai galėtų būti kuo draugiškesni aplinkai. t.. kad alyvos reikėtų pilti kuo mažiau, keitimo intervalas būtų kuo ilgesnis, padėtų taupyti degalus, mažiau būtų išmetamų teršalų ir užtikrintų nepriekaištingą ilgalaikį visų mechanizmų darbą. Šie vienas kitam prieštaraujantys reikalavimai yra galvosūkis alyvų specialistams ir jis sprendžiamas pasitelkus moderniausias technologijas.

Alyva variklyje atlieka itin daug funkcijų: mažina trintį (ir dilimą), aušina, sandarina, valo, absorbuoja sudegusių degalų teršalus ir t. t. Kai kurie vairuotojai įsitikinę: jeigu į variklį įpilsi kuo daugiau įvairių variklio kompresiją gerinančių, motoro darbo išteklius ilginančių ir panašių medžiagų, tuo geriau jis dirbs. Tačiau bet kokių priedų maišymą su alyva ekspertai vertina skeptiškai.

"Dauguma rimtų gamintojų kategoriškai pasisako prieš alyvos priedus štai kodėl: gera alyva pati gali atlikti savo funkcijas, todėl kitko įpildami mes galbūt sustiprinsime kurį nors vieną parametrą, bet išbalansuosime likusius. Juk dabar ne žiguliukų era, kai supildavome kažką, kas vadinosi alyva, paskui dar pripildavom įvairių "stebuklų", galiausiai nuvažiavę 15–40 tūkst. km pradėdavome keisti skirstymo velenėlius, o iki 100 tūkst. km retas automobilis nuvažiuodavo be kapitalinio variklio remonto", – pasakojo "Castrol" atstovas Lietuvoje R.Danilevičius.

"Alyvoje yra visų reikalingų priedų. Panašių produktų pirkimą ir naudojimą galima būtų pavadinti sviestuotu sviestu", – nedvejodamas apie alyvos priedų reikalingumą atsakė "Lotos" alyvos Lietuvoje pardavimo padalinio vadovas E.Daukša.

Alyvos funkcijos

Pagrindinė variklinės alyvos funkcija – veikti kaip tepalui. Tepimas reikalingas visiems mechaniniams prietaisams, jis padeda išvengti perkaitimo ir per greito nusidėvėjimo. Kur atsiranda dviejų kietų paviršių kontaktas, susidariusi trintis generuoja šilumą ir sukelia nusidėvėjimą.

• Aušinimas: tepalas turi veikti kaip judančių dalių aušinimo skystis.
• Valymas: degimas yra nešvarus procesas, tepalas turi variklį išlaikyti švarų.
• Dalelių atskyrimas: dirbant varikliui į tepalą patenka daug nešvarumų, šis turi atskirti šias daleles, kad jos neužkimštų filtrų, žarnelių ir panašiai.
• Apsauga: tepalas turi apsaugoti variklį nuo dilimo, korozijos.
• Sandarinimas: tepalas stūmoklio žiedo zonoje turi veiksmingai sandarinti, kad užtikrintų optimalų variklio darbą.

Alyvos keitimo žingsniai

• Pasirinkti tinkamą variklinę alyvą: reikia pažiūrėti automobilio savininko vadovą ir laikytis garantinių rekomendacijų; reikės 4–5 l variklinės alyvos.
• Paruošti automobilį ir laikytis saugumo reikalavimų: užvažiuoti ant rampos taip, kad automobilio priekiniai ratai būtų pakilę; užtraukti rankinį stabdį, po galiniais ratais padėti medines blokuotes. Prieš tai reikia pavažinėti automobiliu, kad alyvos temperatūra pakiltų iki normalios darbinės.

• Išleisti seną variklinę alyvą: automobilio apačioje, variklio karterio apatinėje užpakalinėje dalyje atsukti kamštį išleisti alyvai. Atsargiai, alyva gali būti karšta!
• Pakeisti alyvos filtrą: reikia atsukti seną alyvos filtrą ir išimti iš lizdo; išvalyto filtro lizdo kraštus patepti nauja alyva, įsukti švarų filtrą ir užsukti kamštį.

• Pripilti švarios alyvos: pro variklio viršuje esantį alyvos filtro dangtelį, paprastai pažymėtą alyvos skardinės simboliu, užpildyti variklį reikiamu alyvos kiekiu.
• Pašalinti naudotą variklinę alyvą: tai paskutinis, ir kai kuriais atžvilgiais svarbiausias alyvos keitimo etapas. Naudota variklinė alyva labai nuodinga aplinkai, todėl itin svarbu, kad ji būtų saugiai pašalinta.