Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė tikino, kad automobilio sąvartynai yra ir šešėlio, ir aplinkosaugos problema.

„Yra ir čia problema, ir čia problema, bet transporto priemonėms galioja gamintojo atsakomybės principas. Kaip žinia, jis yra taikomas ir kitiems gaminiams Lietuvoje. Transporto priemonių gamintojai ar importuotojai turi vykdyti tam tikras pareigas, kurios susijusios ir su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sutvarkymu. Problema tokia, kad, kadangi yra nemažai šešėlio, tai valstybė nesuregistruoja visų importuotojų, kuriems ta problema būtų taikytina. Tuomet oficialūs importuotojai susiduria su pernelyg uždidinta administracine ir finansine našta, kuri gali būti sunkiai pakeliama“, – sakė R. Radavičienė.

„Kalbant apie autolaužynų ar eksploatuoti  netinkamų transporto priemonių ardytojų veiklą, tai jau yra pats atliekų tvarkymas. Jis irgi yra reguliuojamas, yra specialios tvarkos. Mes dabar peržiūrime tiek vieną aprašą, tiek kitą – tiek servisų reguliavimą, tiek eksploatuoti netinkamų transporto priemonių veiklos reguliavimą“, – teigė ji.

Aplinkos viceministrė aiškino, kad kitose Europos valstybės yra praktikų, į kurias Lietuva galėtų remtis.

Yra diskusija, ar individualios veiklos vykdytojai galėtų vykdyti tokią veiklą, kuriai keliami pakankamai aukšti standartai.

„Praktikų tikrai yra, manau, netgi Lietuvoje mes surastume tos gerosios praktikos pavyzdžių. Svarbiausia tai, kad, norint, kad tai pataptų standartu, yra labai svarbu, kad visi, kas šitą veiklą vykdo, vadovautųsi tais pačiais standartais ir juos atitiktų. Kitaip tariant, kad nebūtų diskriminacijos ir mes galėtume matyti tuos puikius darnios veiklos pavyzdžius. Labai dažnai ir kitose srityse norime kažką nusikopijuoti iš kitų šalių. Akivaizdu, kad tokio visiško nusikopijavimo nepavyks atlikti. Yra eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyva, kuri irgi nustato pagrindinius bazinius reikalavimus, kokius mes turime įvykdyti tikslus. Šioje situacijoje nereikalingas kažkoks modelis – yra nustatyti reikalavimai, privalu jų laikytis“, – kalbėjo R. Radavičienė.

„Valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė vykdoma nuolat. Šiai paskirčiai netgi taikomos specialios akcijos, pavyzdžiui, akcija „Garažiukas“, kuri kaip tik šiuo metu vykdoma. Turime tarpinius rezultatus. Yra patikrinti 385 veiklos vykdytojai, nustatytas 81 pažeidėjas. Šita statistika tarpinė, kol kas akcija neužbaigta, bet statistika rodo, kad kas penktas veiklos vykdytojas veiklą vykdo nesilaikydamas aplinkosauginių reikalavimų, kuriuos nustato teisės aktai. Dažniau fiksuojami fizinių asmenų padaryti pažeidimai, kurie dažniausiai yra susiję su netinkamu atliekų tvarkymu“, – komentavo ji.

„Kai kalbame šita tema, yra akivaizdu, kad ji yra labai horizontali. Yra diskusija, ar individualios veiklos vykdytojai galėtų vykdyti tokią veiklą, kuriai keliami pakankamai aukšti standartai. Tikrai ta tema kalbame ir su Valstybine mokesčių inspekcija. Dabar servisų veiklą reguliuoja dvi institucijos – Susisiekimo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija. Yra būtinybė kalbėti apie neišvengiamą tokių paslaugų standartizavimą ir tam tikra prasme standartų įvedimą, priklausomai nuo pačios veiklos statistikos. Natūralu, kad servisai, kurie vykdo važiuoklės remontus, teikia dažymo paslaugas ar atlieka tik padangų keitimo darbus, turėtų turėti skirtingą standartą. Apie tai eina kalba“, – sakė aplinkos viceministrė.