Atsiliepia neramumai

Automobilių gamintojai investuoja milijonus eurų ieškodami būdų, kaip pakeisti tradicines pramonėje naudojamas medžiagas ir jų junginius naujais, tvaresniais ir geresnėmis savybėmis pasižyminčiais elementais.

Skaičiuojama, kad vienoje vidutinėje šiuolaikinėje transporto priemonėje yra apie 200 kg plastiko. Alternatyvusis bioplastikas iš atsinaujinančiųjų šaltinių leidžia sukurti lengvesnių ir kartais net patvaresnių detalių.

Tobulėjant perdirbimo technologijoms, atsiranda galimybė žvelgti dar plačiau. Pavyzdžiui, vienas didžiausių automobilių gamintojų „Ford“ perdirba ir iš naujo panaudoja daugybę aliuminio, plieno ir kitų medžiagų. Įmonė 2022-aisiais vien JAV rinkoje pateikė 104 tūkst. perdirbtų variklių ir pavarų dėžių, o iki 2025 m. rengiasi savo automobiliuose naudoti penktadalį perdirbtų medžiagų.

Dizaino studijos „Indi“ vadovas Simonas Tarvydas pripažįsta, kad dabartinė geopolitinė situacija (karas Ukrainoje, kiti neramumai ir sankcijos) sujaukė ilgalaikius aplinkosaugos planus ir privertė susitelkti į greitas energijos išteklių ir žaliavų paieškas.

Ieško alternatyvų

Vis dėlto išsivysčiusiame pasaulyje jau gerokai anksčiau buvo padėti ilgalaikiai žaliojo kurso pamatai.

„Globalus sąmoningumas vis tiek išlieka. Mąstoma, kaip susitvarkyti su tuo, ką jau pagaminome, nenaudoti naujų resursų, nes potencialas to, kas jau padaryta, didelis. Be to, ir šioje srityje matoma technologinė pažanga, daug investuojama į medžiagų perdirbimo inovacijas“, – pastebėjo specialistas.

„Ford“ sudarė sutartį su stambiausiu pasaulyje tekilos pardavėju „Jose Cuervo“ dėl šių augalų perdirbimo.

S. Tarvydo teigimu, dažniausiai perdirbamos lengviausiai surenkamos medžiagos: metalas, stiklas, popierius, plastikas, iš dalies – tekstilė. Lengviau perdirbamos grynosios medžiagos, nes tam pakanka mažesnių išlaidų. Be to, kai kurios perdirbtos medžiagos faktiškai nepraranda jokių ankstesnių savybių.

Pavyzdžiui, aliuminį naudoja kone visi automobilių gamintojai, tad šios medžiagos perdirbimas jiems itin aktualus. Be minėto „Ford“ pavyzdžio, aliuminį gausiai perdirba britų „Jaguar Land Rover“ bendrovė. Vokietijos gamintoja „Audi“ naudoja perdirbtą aliuminį savo flagmanui A8 kurti. Ji apskaičiavo, kad taip 95 proc. nurėžia modelio gamybos CO2 pėdsaką.

Perdirba agavas

Vien metalų perdirbimu neapsiribojama. Pavyzdžiui, „Ford“ tyrinėja tvarias medžiagas ir daugybės populiariausių produktų pakaitalus. Dabar šio gamintojo automobiliuose galima aptikti gausybę įvairių organinių medžiagų: sojų putų, kviečių šiaudų, kanapių ir kokosų pluoštų, ryžių lukštų ar net agavų.

„Ford“ sudarė sutartį su stambiausiu pasaulyje tekilos pardavėju „Jose Cuervo“ dėl šių augalų perdirbimo. Gamintojų sandėliuose kasdien lieka šimtai kilogramų nepanaudotų agavų atliekų skaidulų. Dalis šių skaidulų grįžta į ūkius ir virsta kompostu, dalį vietos amatininkai naudoja agavų popieriui gaminti, tačiau didžiausia dalis, be perdirbimo, paprasčiausiai būtų išmesta. Dabar šios bendrovės drauge kuria tvarų ir lengvą plastiko pakaitalą, kurį galima naudoti automobiliuose.

„Ford“ taip pat testuoja dumblių ir pomidorų žievelių antrinio pritaikymo galimybes. Iš iškastinio kuro išgaunamos cheminės medžiagos pakeičiamos CO2 emisiją mažinančiais naujais tvariais ir lengvais pluoštais. Šie leidžia sumažinti automobilių svorį.

Populiarėja mediena

S. Tarvydo pastebėjimu odą automobilių salonams galima pagaminti iš daugybės organinių medžiagų.

„Galima ir iš grybienos pagaminti, ir iš ananasų. Vizualiai tokią bioodą atskirti nuo gyvūninės kilmės natūralios odos praktiškai neįmanoma“, – sakė dizaineris.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Elektromobilių gamintoja „Tesla“ siūlo įsigyti „Model 3“ automobilį, kurio salone panaudota veganiška oda. „BMW i3“ elektromobilio vidaus apdailoje gausu perdirbto plastiko ir natūralios eukalipto medienos. „Mazda“ savo elektromobilyje MX-30 naudoja kamštinio ąžuolo žievės apdailą, o „Toyota“ planuoja naujų modelių salono apdailos detales padengti bambuko medžiaga.

„Medžiagų perdirbimas turi ir ekonominę naudą. Kuriamos naujos darbo vietos, taupomi resursai, gaminami nauji perdirbimo įrenginiai ir pan. Labiausiai reikia skatinti jau pagamintų produktų tolesnį perdirbimą, kad jie neatsidurtų sąvartynuose. Todėl pramonė dabar stengiasi gaminti produktus iš vienos medžiagos, kad vėliau juos būtų paprasta perdirbti“, – apibendrino S. Tarvydas.