Plačiau apie tai papasakojo Autoplius.lt atstovas Gintenis Dauparas.

– Ar jūsų automobilis jau švarus? Kas jį nuplovė – plovykla ar rudeninis lietus?

– Stengiuosi, kad mano automobilis visada būtų švarus. Esu automobilius mylintis žmogus. Visada plaunu tik plovyklose, nes žinau, kokią žalą gamtai daro cheminės medžiagos ir kiti elementai. Visada mėgstu plauti rankomis. Kai man buvo 18 m., kai susitikinėdavome prie garažų, kai nebuvo suvokimo, kokia daroma gamtai žala, plaudavau savarankiškai. Aišku, ta žala nebūdavo maksimali, nes darydavome be jokių cheminių medžiagų. Tačiau iš principo, negalima taip elgtis. Mes turėtume plauti automobilius tik tam tikrose pritaikytose vietose su nubėgimais ir valymo įrenginiais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Lietuvoje žmonių, kurie plauna neleistinose vietose, skaičius auga. Kodėl mes negalime to daryti? Kuo tai blogai?

– Iš principo, plaudamas automobilį savo kieme, žmogus pakenkia ne tik savo kiemui, kieme augančiai augalijai, bet ir kitiems žmonėms. Jei automobilis stovi ant tokių trinkelių, kokias turime šiandien, šviečiant saulei tos cheminės medžiagos išgaruoja į aplinką. Tada visi mes kvėpuojame tuo. Taip pat viskas patenka į gruntinius vandenis. Kartais žmonės linkę plauti automobilius prie upių ar ežerų, tai viskas juk tuoj pat subėga į tą vandenį. Tame ežere ar upėje jau bus negerų cheminių medžiagų.

– Kiekvienas miestas turi pasitvirtinęs savo švaros taisykles. Kokios švaros taisyklės galioja sostinėje? Kur Vilniuje galime plauti automobilius? Kokios baudos gali mūsų tykoti už pažeidimus?

– Vilniuje galioje tikrai griežtos taisyklės. Nepritaikytose vietose negalima automobilio nei plauti, nei valyti, įskaitant kilimėlių dulkinimą. Baudos svyruoja nuo įspėjimo iki 579 eurų. Pirmą kartą žmogus gauna įspėjimą, o antrą kartą išrašoma bauda. Baudos dydis skaičiuojamas pagal tai, kokia žala gamtai yra padaryta. Atsižvelgiama į tai, kokioje vietoje automobilis buvo plaunamas, kokios cheminės medžiagos naudojamos ir apskritai, kiek purvo buvo ant paties automobilio. Jei plauname su cheminėmis medžiagomis prie pat mažo ežeriuko, įtraukto į paveldą, gali būti ir maksimali bauda.

– Ar Kaune sumokėtume šiek tiek mažesnę baudą?

– Kaune baudos svyruoja nuo 50 eurų iki 140 eurų. Tačiau niekur neradau, kad būtų parašyta apie įspėjimus. Nepaisant to, kad maksimalios baudos Kaune yra tik iki 140 eurų, tačiau, kitaip nei Vilniuje, Kaune nebus įspėjimo. Iš principo, Kaune atrodytų, kad baudos mažesnės, bet jos gali būti ir didesnės viską susumavus.

Jei plauname su cheminėmis medžiagomis prie pat mažo ežeriuko, įtraukto į paveldą, gali būti ir maksimali bauda.

– Klaipėdoje baudos panašios kaip ir Vilniuje. Juk šalia yra Baltijos jūra. O kaip Šiauliuose, Panevėžyje?

– Negaliu pakomentuoti Šiaulių situacijos. Tačiau kalbant apie Marijampolę, tai ten galioja tokios pačios taisyklės kaip ir Vilniuje, tačiau galima plauti bei valyti automobilį savo privačiame kieme. Tačiau yra tam tikros sąlygos. Reikia turėti specialius nubėgimus bei nenaudoti cheminių medžiagų. Panevėžio viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja pasakė, kad taisyklių nėra. Tada aš jai pasakiau, kad dabar grįžęs iš miško nuvažiuosiu į miesto centrą nusiplauti mašiną. Ji atsakė, kad negalima. Vadinasi, yra kažkokios taisyklės.

– Kiek iš tikrųjų ta kontrolė yra veiksminga, efektyvi? Ar tikrai atvažiuotų pareigūnai ir mus nubaustų, jei plautume savo kieme?

– Įdomu, kaip tą kiemą patikrinti. Juk galima nuvažiuoti už kokio ūkinio pastato ir mane mato tik šalia esantys kaimynai. Nors esu skaitęs atvejį, kad kaimynas pastoviai skundžia, kad šalia gyvenantis vyras nuolatos plauna automobilį savo kieme. Baudų kiekis parodo, kad kontrolė nėra vykdoma labai stipriai.