Pereiti į pagrindinį turinį

Automobilis, kuris išmano, ko tau reikia

2017-03-08 16:04

Kažkada savo dydžiu galėję lygintis su mažais sunkvežimiais, dabar "Cadillac" bando atsikratyti asfalto jachtų ar banginių titulo ir europiečiams parodyti kitą savo veidą – sportišką, dinamišką bei išsiskiriantį iš kitų.

Pokyčių metas

Apie "Cadillac" markės automobilius visai to nenorėdamas neseniai priminė vienos partijos vadovas ir Seimo narys, įsigijęs šio JAV gamintojo visureigį "Escalade". Ši istorija tapo puikia proga automobilių gerbėjams prisiminti, kad kitame Atlanto krante taip pat sėkmingai vystoma automobilių pramonė, o kažkada automobilius – asfalto banginius – rinkai tiekęs gamintojas, šiandien jau laikosi kitokios krypties. Na, išskyrus anksčiau minėtąjį "Escalade", bet juk kas nors nekintamo pasaulyje turi būti.

Ankstesni "Cadillac" markės automobiliai gatvėje buvo aiškiai matomi, o išsiskirdavo savo dydžiu – automobilio ilgis viršydavo 5 m, o plotis priartėdavo prie 2 m. Tad jeigu aikštelėje būdavo vienas išsišokėlis, kurio priekinė arba galinė dalis išsikišdavo į važiuojamąją dalį, galėdavai drąsiai teigti, kad tai automobilis iš už Atlanto. Ir dar kalbant apie dydžius. Variklis! Naujieji "Se Ville" buvo aprūpinti 4,6 l aštuonių cilindrų "Northstar" varikliais, išvystančiais 300 AG. Tokio litražo varikliai JAV nieko nevertė žagsėti, o Europoje toks pasirinkimas, švelniai tariant, būtų pavadintas neekonomišku, kad ir kokių malonių vibracijų keltų jo gausmas.

Po penkerių metų gamybos paskutinioji "Se Ville" karta nuo konvejerio nuriedėjo 2003 m. gegužę. Trūko vos 2 m nuo pirmosios "Se Ville" kartos pasirodymo 1975-aisiais ir būtų buvę galima švęsti automobilio gyvavimo 30-metį. Taigi 2004 m. tapo bendrovės "Cadillac" lūžio metais, kai ilgus ir plačius automobilius turėjo pakeisti kažkas dinamiškesnio, įžūlesnio ir ne tokio panašaus į sumuštinį – paskutinieji "De Ville" ir "Se Ville" modeliai buvo putlūs ir užapvalintų kampų kaip amerikietiškieji suvožtiniai. 2004-aisiais nuo konvejerių pradėjo riedėti vos trimis raidėmis CTS (angl. Catera Touring Sedan) pažymėti automobiliai, įkūniję ir naująją "Cadillac" dizaino filosofiją – menas ir mokslas. Naujoji dizaino kryptis turėjo atjauninti šios markės automobilių pirkėjų būrį.

Amerikietiški automobiliai ypatingi tuo, kad juos gaminant kartais apgalvojami dalykai, apie kuriuos dažniausiai nesusimąstytum.

Nepapildoma papildoma įranga

Pirmasis CTS buvo siūlomas su gausia galingų variklių gama – silpniausias iš jų buvo šešių cilindrų 2,8 l, o galingiausias – aštuonių cilindrų 6,0 l. Antrosios kartos CTS variklių pasirinkimas buvo gerokai sumažintas. Rinktis buvo galima tik tarp 3,0 l V6 variklio ir tiek pat cilindrų turinčio 3,6 l jėgainės. Naujausios kartos pirkėjams atsirado galimybė rinktis 2,0 l variklį su turbininis pripūtimu arba V6 3,6 l variklį. Pastarasis yra siūlomas tik JAV rinkoje, o į Europą atkeliavo tik 2,0 l variklį turinti trečioji CTS karta.

Tiesa, norintieji išskirtinio variklio gali užsisakyti 6,2 l V8 varikliu aprūpintą CTS-V sedaną. Europiečiams patraukliausias išliks 2,0 l variklis, nuo 2016-ųjų montuojamas su 8 laipsnių automatine pavarų dėže ir užpakaliniais arba visais varomaisiais ratais. Nesvarbu, kurią iš keturių gamintojo siūlomų komplektacijų pasirinksite, visų varomųjų ratų transmisija kainuos papildomus 2,5 tūkst. eurų. Kukliausios versijos "Elegance", "Cadillac" su užpakaliniais varomaisiais ratais kainuoja nuo 47 tūkst. eurų, prabangiausia "Premium" versija su keturiais varomaisiais ratais atsieis kiek daugiau nei 64 tūkst. eurų.

Daug. Taip atrodo iš pirmo žvilgsnio, palyginus kainas su konkurentų. Vieno iš CTS varžovų E klasės "Mercedes-Benz", su 2 l benzininiu varikliu kainos prasideda nuo 44 tūkst. eurų, tačiau bandant iš papildomos įrangos sąrašo susikomplektuoti tą, ką turi "Cadillac", vokiečių koncerno gaminio kaina greitai pasiekia tą, kurią reikia atriekti už amerikiečių gaminį ir nulekia tolyn. Žvelgiant į papildomos galimos įrangos sąrašą, pasirinkus "Premium" versiją, papildomai gali tekti išleisti 5 tūkst. eurų. Viskas. Daugiau tiesiog nebelieka ką rinktis. Regis, "Cadillac" gamintojas palengvina pirkėjui kelią jo norimo automobilio link sakydamas: "Mes čia sumontavome viską, ko jums gali prireikti, o jeigu turite dar kelis laisvus tūkstančius, tai galite pasirinkti kitą automobilio kėbulo spalvą, pasikeisti sėdynių apmušalus ir susimontuoti kitokius ratus. Tai tiek. Ačiū, kad renkatės "Cadillac".

Apie viską pagalvota

Ar tikrai "Cadillac" toks tobulas? Matyt, kad taip. Vos pasirodęs jis tapo "Motor Trend" 2014 m. automobiliu. Žurnalas "Car and Driver" šiam automobiliui skyrė antrą vietą. Tiesa, Lietuvos metų automobilio rinkimuose šiam automobiliui laurų pelnyti nepavyko. Matyt, galimybė, kad šalies metų automobiliu taps "Cadillac" mažesnė nei šansas, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakeis savo šukuoseną.

Girti šį automobilį tikrai yra už ką. Pirmiausia – važiavimo komfortas. Važiuodamas lygiu keliu jautiesi kaip senuosiuose šios markės automobiliuose – pakaba sugeria visus kelio nelygumus, automobilis tarsi plaukia keliu, tačiau dėl šios priežasties išsyk pasidaro baisu didesniu greičiu įveikti posūkius, bet juos transporto priemonė įveikia itin stabiliai. Priežastis paprasta – hidrauliniai amortizatoriai į kelio pasikeitimus reaguoja itin greitai. Vairuotojo saugumu rūpinasi aklosios zonos perspėjimo sistema, automobilio priekyje sumontuoti radarai fiksuoja, ar automobilis rieda tinkama trajektorija ir neišklysta iš reikiamos juostos. Tais pat radarais automobilis randa tinkamą vietą aikštelėje ir pats į ją įvažiuoja. Vairuotojui telieka manipuliuoti pedalais ir pavarų svirtimi. Apie tai, kad neįjungus posūkio signalo automobilis priartėjo prie skiriamosios juostos, vairuotojas perspėjamas vibruojant sėdynei ("Cadillac" patentuotas sprendimas). Prisipažinsiu, prie to reikia priprasti. Sėdynė drebėti pradeda ir tuomet, kai pernelyg priartėjama prie priešais važiuojančio automobilio.

Amerikietiški automobiliai ypatingi tuo, kad juos gaminant kartais apgalvojami dalykai, apie kuriuos dažniausiai nesusimąstytum – ant priekinio stiklo šviečiantis projekcinis ekranas, rodantis svarbiausius automobilio parametrus, automatiškai atsidaranti daiktadėžė, šildomi arba vėsinami puodelių laikikliai, kurie nenaudojant gražiai paslepiami po odiniu elektriniu dangteliu. Priekinės sėdynės elektrinės ir turi 20 pozicijų. Kelias sekundes palaikius pirštus prie klimato valdymo bloko krašto jis atsidaro ir ten atsiveria maža slėptuvė su belaide telefono baterijos krovimo vieta. Iš pirmo žvilgsnio tie maži niekučiai atrodo nereikšmingi, tačiau, kaip sakoma, mažos dovanėlės stiprina draugystę.

Svarbiausia, ką gali kiekvienam vairuotojui suteikti "Cadillac" – išskirtinumas ir aplinkinių dėmesys. Nė vienas Lietuvoje populiarius vokiečių gamintojų inžinerinis kūrinys nesulaukia tiek dėmesio kelyje, kiek "Cadillac". Taigi išvada viena, jeigu renkatės automobilį, kainuojantį kaip dviejų kambarių butas ir jums jau nusibodo vokiečių gamintojų diktatūra, pažvelkite į "Cadillac" – gal tai bus naujoji jūsų meilė?

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų