Rikiuotės pabaigoje

Lietuvoje registruotų naujų alternatyvių degalų automobilių yra bene mažiausiai visoje ES. Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, šiemet sausį–rugsėjį naujų elektromobilių, hibridinių ar gamtinėmis dujomis varomų automobilių Lietuvoje įregistruota 347, arba 23,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jų įregistruota 280. Mažiau alternatyvius degalus naudojančių automobilių šiemet įregistruota tik Latvijoje (266, arba 8,9 proc. mažiau nei prieš metus) ir Bulgarijoje (326). Estijoje šių automobilių registravimas per metus išaugo 92,3 proc., iki 625.

Tik trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų liepos–rugsėjo mėnesiais, šių automobilių registravimas Lietuvoje išaugo 10,7 proc., iki 93, Latvijoje – 14 proc., iki 114, Estijoje – daugiau nei dukart, iki 272. Visoje ES šių automobilių registracija per metus išaugo 4,7 proc., iki 440,2 tūkst.

Lietuvoje prieš kelerius metus buvo siūlyta PVM lengvata tiems, kurie ketina įsigyti elektromobilį arba hibridinį automobilį, tačiau šios minties atsisakyta, nes šalies biudžete neatsirado reikiamos lėšų sumos. "Kauno dienos" kalbintas Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Rokas Knyva įsitikinęs, kad, norint, jog lietuviai rinktųsi ekologiškas transporto priemones, turėtume galvoti apie kompensacinį mechanizmą.

"Didžiojoje Britanijoje asmuo, nusprendęs nusipirkti aplinką tausojantį automobilį, gauna 5 000 svarų kompensaciją. Danijoje ši suma gali siekti net 8 000 eurų", – pavyzdžius vardijo pašnekovas. Vis dėlto R.Knyva ragina išsyk nesigriebti lengvatų elektromobiliams ar hibridiniams automobiliams, tačiau artėti jų link skatinant tuos, kurie įsigyja naują, o ne naudotą automobilį.

Reikia keisti mąstymą

"Nissan Nordic Europe Oy", pirmosios bendrovės, į Lietuvą atgabenusios elektromobilį "Nissan Leaf", komunikacijos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Plukys sutinka su R.Knyvos išsakytomis mintimis ir teigia, kad pirmiausia lietuvius reikėtų pratinti prie naujų automobilių, o tik po to kalbėti apie alternatyvia energija varomus automobilius.

"Dabar į naujų automobilių pardavimo saloną užsukusį tautietį neretai reikia įtikinėti pirkti naują mažesnį automobilį, o ne kelerių metų senumo didesnį", – pastebėjimais dalijosi M.Plukys. Jis teigė nesuprantantis priežasčių, kodėl gajus įsitikinimas, kad didesnis automobilis yra geresnis. "Taip, galbūt turėdamas tokį automobilį ir galėsi pasididžiuoti prieš kaimynus, tačiau tai vienintelis pranašumas", – įsitikinęs pašnekovas. Jis sakė pastebintis, kad daugelis nė nepaskaičiuoja, jog ne už itin didelę sumą, išleistą per mėnesį, gali važinėti nauju automobiliu, kurio priežiūra nereikalaus beveik jokių papildomų išlaidų.

Vis dėlto M.Plukys sutiko, kad elektromobiliai kol kas dar laikomi prabangos preke ir juos įsigyti sau leidžia tik labai mažai žmonių. Tai dažniausiai nebūna pagrindinis automobilis, o pirkėjai yra tiesiog itin besidomintys technologinėmis naujovėmis. Kiek paprasčiau įsigyti hibridinę pavarą turinčią transporto priemonę, tačiau ir jos kaina yra maždaug penktadaliu didesnė nei analogiško automobilio su vidaus degimo varikliu.

Socialiai jautrus klausimas

Tiek R.Knyva, tiek M.Plukys teigė manantys, kad, siekiant, jog Lietuvos keliuose pradėtų daugėti transporto priemonių, naudojančių ne iškastinį kurą, reikėtų sutvarkyti mokesčių sistemą.

"Negalime kalbėti vien tik apie kompensacinį mechanizmą tiems, kurie perka elektromobilį ar hibridinį automobilį, nepaliesdami automobilių apmokestinimo temos", – sakė R.Knyva. Pašnekovo nuomone, tik tuomet, kai žmonės pajus, kad ekonomiškai netikslinga išlaikyti seną automobilį, stengsis įsigyti mažiau taršią trasnporto priemonę. "Kai matysime, kad gatvėse vis daugiau naujų automobilių ir kad statistinis automobilio amžius Lietuvoje mažesnis nei 11–15 metų, galėsime galvoti, kaip padaryti, kad žmogus, svarstydamas, kokį naują automobilį įsigyti, į pageidavimų sąrašą įtrauktų ir automobilį, varomą alternatyvia energija. Kol to nebus, galime nesvajoti apie tai, kad mūsų šalies gatvės ir keliai bus pilni elektromobilių", – kalbėjo R.Knyva.

Pasak M.Plukio, pirmiausia reikia sudaryti sąlygas, kad žmogus rinktųsi vis naujesnę trasnporto priemonę, o tuomet svarstyti, kaip jam pasiūlyti elektromobilį.

"Automobilių apmokestinimas yra socialiai labai jautri tema. Įsivaizduokite, kažkur Lietuvos gilumoje, kaime gyvenantį žmogų, kuriam automobilis, kad ir senas, yra vienintelė socialinės integracijos forma. Automobiliu jis gali nuvažiuoti iki artimiausios parduotuvės, banko, pagaliau sveikatos priežiūros įstaigos. Jeigu būtų apmokestintas automobilis, toks žmogus greičiausiai neįstengtų sumokėti tokio mokesčio, tačiau alternatyvos jam taip pat nepasiūloma", – vertindamas automobilio mokesčio įvedimą sakė M.Plukys.

Anot jo, turime kalbėti ir apie viešojo transporto sistemos sutvarkymą. "Žmogus senu automobiliu važiuoja ne todėl, kad jam taip patinka, o todėl, kad jis neturi pinigų naujesniam įsigyti ir renkasi tokį, kuriam įsigyti pakanka pinigų", – svarstė pašnekovas.

Ragina atsisakyti

Nepaisant to, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES neatėjo elektromobilių aukso amžius, jau svarstoma, kada gatvėse neturėtų likti transporto priemonių su vidaus degimo varikliais.

Švedijos tarptautinio bendradarbiavimo ir klimato ministrė Isabella Loevin pareiškė, kad ES turėtų svarstyti galimybę nuo 2030 m. uždrausti naudoti automobilius su įprastais benzininiais arba dyzeliniais varikliais. Ministrė interviu dienraščiui "Aftonbladet" sakė, kad rugsėjį Vokietijos parlamento aukštieji rūmai jau priėmė rezoliuciją, numatančią, jog nuo 2030 m. šalyje nebeturėtų būti parduodami nauji automobiliai su įprastais vidaus degimo varikliais. "Tai labai įdomus pasiūlymas, kurį nagrinėsime. Reikėtų suteikti galimybę jį įgyvendinti – tai būtų realus žingsnis įvesti tokį draudimą ES lygiu", – sakė I.Loevin. Pasak ministrės, tai būtų labai aiškus siganalas automobilių gamintojams, kad vidaus degimo variklis, naudojantis iškastinį kurą, jau atitarnavo ir metas jį pakeisti.

Visai neseniai buvo ratifikuota Paryžiaus klimato kaitos sutartis, kurioje numatoma, kad šalys privalo imtis priemonių, turinčių užtikrinti, kad pasaulio klimatas neatšiltų daugiau kaip 2 laipsniais, palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos. "Prognozuojama, kad 2016-ieji bus 1,3 laipsnio šiltesni. Todėl jau dabar skubiai reikia imtis priemonių. Norint neperžengti dviejų laipsnių ribos, reikia, kad visi automobiliai nebenaudotų iškastinio kuro. Kuo greičiau tai bus padaryta, tuo geriau", – sakė S.Loevin. Dabartinė socialdemokratų ir žaliųjų Švedijos vyriausybė yra iškėlusi uždavinį, kad Švedija iki 2040 m. visiškai pereitų prie atsinaujinančių šaltinių energetikos.

Ar išpildys pažadus?

Per spalį vykusius Seimo rinkimus trys daugiausia balsų gavusios partijos skelbė, kad reikia skatinti elektromobilių plėtrą Lietuvoje.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje žadama sukurti ir įgyvendinti naudojimosi elektromobiliais skatinimo programą, aktyvinti ir reikiamos infrastruktūros plėtrą. Kalbama ir apie viešojo transporto žalinimą. Puoselėjamas ambicingas planas tokias transporto priemones gaminti ir surinkti Lietuvoje.

Lietuvos socialdemokratų partija kalba apie netaršių trasnporto priemonių įsigijimo skatinimą. "Prioritetą teiksime ekologiško transporto plėtrai: įrengsime 28 viešąsias greitojo įkrovimo elektromobilių stoteles; valstybinio ir viešojo sektoriaus automobiliai palaipsniui bus pervesti į elektra varomą transportą; taikysime mokestines lengvatas asmenims, įsigyjantiems ir eksploatuojantiems elektromobilius", – rašoma LSDP rinkimų programoje. Abi šios partijos kalba tik apie netaršių automobilių įsigijimo skatinimą, tačiau nepamini, kaip jų įsigijimas gali būti finansuojamas.

Šį klausimą detaliau išnagrinėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija. Šios partijos rinkimų programoje kalbama apie tokios mokesčių politikos sukūrimą, kuri "skatintų naujesnių automobilių, taip pat elektromobilių, naudojimą ir jų įsigijimą, tuo pat metu griežtinant senesnių nei 12 metų automobilių techninės būklės kontrolę. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas eismo įvykio metu sugadintų transporto priemonių, kurias remontuoti ekonomiškai netikslinga, tolesniam eksploatavimui po remonto. Be šių priemonių, skatinsime darnų judrumą plėtojant dviračių ir viešąjį transportą, elektromobilių naudojimą, skatinant ekologinio vairavimo principus, aplinkai nekenksmingo transporto plėtrą (pavyzdžiui, pereinant prie gamtinėmis dujomis varomų autobusų viešajame transporte)". Dabar lieka laukti, kol bus suformuota valdančioji koalicija, o tada tikėtis, kad bus įgyvendinti rinkimų pažadai.