Lizingo faktorius
„Regitros“ duomenimis, 2025 m. Lietuvoje buvo įregistruota iš viso daugiau nei 46 tūkst. naujų automobilių – beveik 40 proc. daugiau nei 2024 m., kai registracijų skaičius siekė 33 tūkst.
Didžiausią naujų automobilių įsigijimų dalį pernai sudarė lizinginės transporto priemonės – jų registruota 24 tūkst., o tiesiogiai savininkų vardu registruotų automobilių buvo keliais tūkstančiais mažiau.
2024 m. situacija buvo panaši, tačiau bendras rinkos mastas buvo gerokai mažesnis: tuomet lizingo bendrovėms teko 18,5 tūkst. registracijų, o savininkams – 14,6 tūkst.
„Pagrindinė priežastis, dėl kurios auga automobilių finansavimas, yra sumažėjusios palūkanų normos. Prie sprendimų įsigyti naują automobilį prisideda gerėjančios klientų finansinės galimybės ir optimistiškos vartotojų nuotaikos“, – sakė „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas.
Populiariausių markių trejete 2025 m. išliko tie patys gamintojai kaip ir prieš metus. Didžiausią rinkos dalį užėmė „Toyota“ – apie 21 proc. visų registracijų. Antroje vietoje – „Volkswagen“ su 17 proc., trečioje – „Skoda“, kurios dalis siekė beveik 14 proc. Toliau rikiavosi „Renault“ ir „Kia“ – maždaug po 4,5 proc.
2025 m. net 68 proc. visų naujų automobilių registruota Vilniuje, beveik 19 proc. – Kaune, apie 8 proc. – Klaipėdoje.
Konkurencijos įtaka
Pasak V. Gursko, spartesnį naujų automobilių rinkos augimą 2025 m. lėmė stabilizavusi pasiūla ir didėjanti konkurencija tarp gamintojų ir pardavėjų.
„Į Europos rinką aktyviau įsilieja nauji prekių ženklai, ypač iš Kinijos, siūlantys konkurencingą kainodarą. Savo parkus taip pat aktyviau atnaujino automobilių nuomos bendrovės, reaguodamos į augančią paklausą“, – teigė V. Gurskas.
Anot jo, spartesnis naujų automobilių rinkos augimas iš dalies susijęs ir su tuo, kad ši rinka pastaraisiais metais atsigauna po pandemijos laikotarpiu patirtų tiekimo trikdžių.
„Naudotų automobilių rinka buvo stabilesnė – net ir sudėtingiausiais laikotarpiais sandorių kritimas buvo mažesnis ir labiau atitiko bendrus ekonomikos rodiklius“, – aiškino ekspertas.
Mokesčiai, kaštai, įpročiai
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2025 m. naujų automobilių registracijos ES (ES) padidėjo 1,8 proc.
Pernai elektromobiliai sudarė 17,4 proc. ES rinkos, hibridiniai – 34,5 proc., o benzinu ir dyzelinu varomų automobilių dalis sumažėjo iki 35,5 proc.
Baltijos šalyse rinkos dinamika taip pat skiriasi. Lietuvoje 2025 m. labiausiai augo elektrifikuotų automobilių segmentas: elektromobilių registracijos padidėjo 77 proc., įkraunamų hibridų – 164 proc., o hibridinių automobilių – 41 proc.
Latvijoje sparčiausiai augo įkraunamų hibridų registracijos – šoktelėjo 258 proc., o Estijoje registracijų dinamika buvo santūresnė – kai kuriuose segmentuose fiksuotas net mažėjimas.
Pasak V. Gursko, bendrą augimo tempą stabdo platesni struktūriniai veiksniai.
„Europoje vis dar jaučiami ilgalaikiai gamybos trikdžių padariniai. Be to, didžiosios Senojo žemyno ekonomikos taiko gana griežtus reguliacinius ir mokestinius reikalavimus mažinant transporto taršą, todėl automobilio įsigijimo arba išlaikymo kaštai dažnai išauga. Dalis vartotojų per pastaruosius metus taip pat pakeitė įpročius – pasirinko naudotą automobilį arba dažniau naudojosi automobilių dalijimosi paslaugomis“, – sakė V. Gurskas.
Vidutinis amžius – septyniolika metų
Nepaisant augančių naujų automobilių registracijų, bendras Lietuvos automobilių parkas toliau sensta ir yra vienas seniausių ES.
Statistikos duomenimis, vidutinis automobilio amžius Lietuvoje 2024 m. buvo septyniolika metų, o 2025 m. – jau septyniolika metų ir vienas mėnuo. ES vidurkis – apie dvylika metų.
V. Gursko nuomone, ši tendencija turi daugiau ekonominių ir aplinkosauginių padarinių.
„Senstantis Lietuvos automobilių parkas – tai didesnė tarša ir mažesnis energinis efektyvumas, nes transporto priemonių struktūroje vis dar dominuoja dyzeliniai automobiliai. Be to, per pastarąjį dešimtmetį gerokai pažengė saugumo technologijos, todėl senesnės transporto priemonės dažnai neatitinka nūdienos saugumo standartų“, – svarstė V. Gurskas.
Pasak jo, rinkos raidą gali paveikti geopolitinė ir ekonominė aplinka, o artimiausiu metu impulsą gali suteikti ir vienkartiniai veiksniai, pavyzdžiui, pensijų fondų sistemos pokyčiai.
„Lietuvos gyventojų nuotaikos dėl automobilio atnaujinimo taip pat išlieka vienos optimistiškiausių Baltijos šalyse: apklausos duomenimis, net 54 proc. respondentų svarsto per artimiausius metus įsigyti naujesnę transporto priemonę. Tačiau svarbu turėti galvoje, kad gyventojų sprendimams įtakos gali turėti geopolitinė situacija, aukštos degalų ir energijos kainos, galimas palūkanų normų augimas“, – reziumavo V. Gurskas.
Naujausi komentarai