Meistrus servisams rengiančios kolegijos ir profesinės mokyklos pamažu pradeda pateisinti tiek verslo pasaulio, tiek studentų lūkesčius. Norintys čia gali išmokti bemaž visko, ko reikia siekiant profesionalaus mechaniko reputacijos.

Auksarankių deficitas

Paradoksalu: nors Lietuvoje darbo ieškančių armija auga kaip ant mielių, rasti tiek automobilių gamintojų atstovybių, tiek universalių servisų vadovai dejuoja, kad gero meistro paieškos ir šiandien tebėra problema.

"Profesionalių mechanikų trūksta absoliučiai visiems. Pavyzdžiui, prireikus rasti elektriką-diagnostikos specialistą, sugaišime beveik tris mėnesius. Paprastai geri meistrai lojalūs savo įmonėms, darbą keičia retai ir tik dėl labai solidaus atlyginimo. Todėl dažnai tenka rinktis iš karjerą pradedančių vyrų, kurie nori iš garažų pereiti į firminius servisus. Deja, į tokių meistrų paruošimą mums patiems visuomet tenka labai nemažai investuoti", – teigė "Toyotos" atstovybės bendrovės "Tokvila" serviso vadovas Vladimiras Liustrickis.

Klausiamas, kokio lygio specialistus paruošia kolegijos ir specializuotos automobilių remontininkų mokyklos, pašnekovas teigė, kad geriausi šių mokyklų absolventai iš tiesų laukiami. Kas ko vertas, paaiškėja per keletą mėnesių, kai studentai atlieka praktiką.

"Jei žmogus iš tiesų domisi automobiliais, yra darbštus, stengiasi gilintis į naujas technologijas ne tam, kad išlaikytų egzaminą, o tam, kad iš tiesų suvoktų jų esmę, visaverčiu meistru jis tampa gana greitai", – tikino V.Liustrickis.

Vieno sostinės serviso vadovas, nepanoręs prisistatyti viešai, teigė, kad rasti kvalifikuotą meistrą ar jauną, tačiau ambicijų profesionalu tapti turintį vaikinuką yra tas pat, kas loterijoje išlošti aukso puodą.

"Iš tiesų gerą meistrą sulaikyti galima tik mokant didelį atlyginimą, dažnai siekiantį ar net viršijantį 3 tūkst. litų. Tačiau apmaudžiausia, kad žmonių, vertų tokių pinigų, yra labai nedaug. Labai dažnai mechanikai linkę pervertinti savo gebėjimus ir nori daugiau gauti, bet ne daugiau uždirbti. Jaunus vyrus, kurie domisi šios srities naujovėmis, stengiasi tobulėti ir sąžiningai atlikti visas užduotis, galima įrašyti į "raudonąją knygą". Kur kas dažniau sutinkama veikėjų, deklaruojančių, kad gali ir moka daryti viską, tačiau realiai gerai neišmano bent vienos srities ir nė vieno darbo neatlieka tvarkingai. T. y. problema tikrai didelė, nes su tokiais "meistrais" susidūrę klientai pradeda skeptiškai žiūrėti į visą įmonę", – pabrėžė serviso direktorius.

Migracijos problema

Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas, komentuodamas šiuos dalykus atkreipė dėmesį ir į tai, padėtis rinkoje per keletą pastarųjų metų keitėsi radikaliai.

"Prieš penketą metų meistrų poreikis buvo didžiulis ir daugelis firminių servisų tiesiog medžiojo patyrusius, darbščius ir patikimus meistrus. Kadangi technikos mokyklos sunkiai tenkina rinkos poreikius, geri žmonės labai dažnai paprasčiausiai bandomi pervilioti iš vieno serviso į kitą. Beje, tą patį darydavo netgi Vakarų šalių automobilių verslo įmonių vadovai – siūlydavo gerokai didesnius atlyginimus. Žinau atvejų, kai į užsienį išvažiavo ištisos patyrusių meistrų brigados, – pasakojo P.Ignotas. – Be to, nemažai darbuotojų, sukaupę patirties dirbdami oficialiose automobilių gamintojų atstovybėse ir "prisijaukinę" klientų būrį, įsigydavo patentus ir tapdavo savarankiškais verslininkais. Tačiau legaliai dirbant ir sąžiningai mokant mokesčius išlaikyti net ir nedidukę įmonę yra gana sunku, todėl nemažai tokių pabėgėlių vėl ieško stipresnio finansinio užnugario žinomose bendrovėse."

Kalbėdamas apie profesinio rengimo mokyklas asociacijos vadovas patikino, kad iš visų jam žinomų tokio pobūdžio įstaigų labiau išsiskiria Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Pasak P.Ignoto, joje dirba tikrai neprastas pedagogų kolektyvas, o per keletą metų sukaupta mokymo bazė ir metodika leidžia paruošti gana universalius autoremontininkus.

Bendrovės "Sostena" "Renault" serviso vadovas Teodoras Mažeika taip pat patikino, kad tik ką mokslus baigę vaikinukai laukiami visose automobilių verslo įmonėse. Yra tik vienas "bet".

"Bėda ta, kad nemažai studentų negali pasigirti aiškia motyvacija ir patys nežino, ko nori. Jiems nėra skirtumo, ar dirbti automobilių servise, ar statybos įmonėje, ar prekiauti turguje. Tačiau jei žmogus nori tapti geru mechaniku, pagrindinių žinių paketą gauti profesinio mokymo mokyklose tikrai gali. Tokius žmones mes kasmet siunčiame į tris keturias savaites trunkančius "Renault" rengiamus kursus Varšuvoje ir jau antraisiais savarankiško darbo metais jie tampa neprastai savo amato žinovais", – tikino T.Mažeika.

Žmogiškasis veiksnys

"Renault" serviso vadovas taip pat patikino, kad nors naujos kartos automobiliuose "prifarširuota" itin daug elektronikos, moderni diagnostikos įranga ir dabar nepateikia gatavų receptų, kaip kokią problemą reikėtų spręsti.

"Kompiuteris nurodo sistemos klaidą ir kryptį, kuria reikėtų ieškoti sprendimo. Tačiau kaip greitai randamas ir pašalinamas gedimas, priklauso nuo meistro. Kuo jis labiau patyręs, kuo nuovokesnis – tuo geriau tiek serviso įmonei, tiek automobilio savininkui", – dėstė T.Mažeika.

Autocentro "Tanagra" serviso vadovas Vytenis Skardžius atkreipė dėmesį, kad ypač greitai talentingi mechanikai atsiskleidžia automobilių sporte.

"Čia reikia ir žinių, ir atsiduoti, ir greitos reakcijos. Sugebantys dirbti ralio ar žiedinių lenktynių mechanikų komandose, sugeba dirbti ir bet kokiame servise", – tikino V.Skardžius.