„Per Lietuvą einanti magistralė „Via Baltica“ – svarbi šiaurės–pietų krypties transporto arterijos dalis, gerinanti susisiekimą su kitomis Baltijos regiono šalimis ir Europa. Remdamiesi atlikta kaštų ir naudos analize, galimybių studijos išvadomis, planuojame, kad šis kelias iki Latvijos sienos bus 2+2 juostų. Atitinkamai jau dabar pradėsime visas būtinas procedūras, reikalingas projektui įgyvendinti: Vyriausybėje inicijuosime specialiųjų planų rengimo ir žemės išpirkimo pradžią“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Vienas pagrindinių uždavinių rengiant „Via Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos priešprojektinius sprendinius – parinkti geriausią valstybinės reikšmės magistralinių kelių A8 ir A10 ilgalaikės plėtros alternatyvą, kad gerėtų automobilių važiavimo sąlygos, mažėtų eismo įvykių skaičius, būtų užtikrintas geresnis ir saugesnis su „Via Baltica“ besiribojančių teritorijų susisiekimas vietinės reikšmės keliais, infrastruktūra atitiktų karinio mobilumo poreikius.
„Pirminiai projektiniai sprendiniai – dar vieno magistralinio kelio „Via Baltica“ rekonstravimo etapo pradžia. Planuojama, kad A8 (Panevėžys–Aristava–Sitkūnai) ir A10 (Panevėžys–Pasvalys–Ryga) ruožų, kurių bendras ilgis 137,5 km, rekonstrukcija bus baigta iki 2030-ųjų. Tikimės, kad visos procedūros – teritorijų planavimo dokumentų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, poveikio aplinkai vertinimo, projektavimo, rangos, viešųjų pirkimų – bus atliktos sėkmingai ir „Via Baltica“ nuo Lenkijos iki Latvijos sienos, per visą Lietuvos teritoriją, saugiai ir patogiai galėsime važiuoti jau po septynerių metų“, – teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Marius Švaikauskas.
Artimiausiu metu Susisiekimo ministerija Vyriausybei pateiks šių magistralių specialiųjų planų rengimui pradėti reikalingo nutarimo projektą, kurį patvirtinus, prasidės teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesas. Specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo metu bus nustatomos projektų sprendiniams įgyvendinti reikalingos žemės ribos, kurios vėliau bus išperkamos valstybės vardu. Žemės paėmimo procedūroms besibaigiant, bus skelbiamas konkursas techniniams darbo projektams parengti, o gavus statybą leidžiantį dokumentą, prasidės ir statybos darbai.
Europinė magistralė E67 yra E kategorijos kelias, jungiantis Prahą, Vroclavą, Varšuvą, Kauną, Panevėžį, Rygą, Taliną ir Helsinkį. Atkarpa nuo Varšuvos iki Talino (atstumas – 970 km) yra labai reikšminga kelių jungtis Baltijos šalims. „Via Baltica“ ilgis Lietuvos teritorijoje – 269 km.
Naujausi komentarai