Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, ši apskaita automobilių prekybą padarė skaidresnę.

„Šiandien, praėjus metams nuo šios apskaitos sistemos įsteigimo, galima daryti pagrįstą išvadą apie SDK kodo atneštą naudą. Automobilių prekybos sektorius tapo skaidresnis, valstybės biudžetas gauna daugiau pajamų, išaugo automobilių prekybos veiklą įregistravusių asmenų“, – spaudos konferencijoje sakė A. Bilotaitė.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkės Editos Janušienės teigimu, pradėjus veikti SDK sistemai vis daugiau transporto priemonių pardavėjų dirba legaliai.

„Pavyzdžiui, palyginus šių ir pernai metų balandžio mėnesius, gyventojų įregistravusių automobilių prekybos veiklą skaičius išaugo 20 proc., o įmonių – 5 proc. Bendrai automobilių prekybos veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų PVM prievolė pernai, palyginti su 2020 metais, išaugo apie 50 proc. ir siekė 93 mln. eurų“, – sakė VMI viršininkė.

„Vien tik mūsų kontroliuotos naudotų automobilių prekybos veiklą vykdančios įmonės sumokėjo 2,4 karto daugiau mokesčių, kurie siekė 5,5 mln. eurų“, – pridūrė E. Janušienė.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Pasak „Regitros“ generalinio direktoriaus Vaido Dominausko, pernai startavusi sistema veikia sklandžiai.

„Šiuo metu Lietuvoje turime apie 2,3 mln. galiojančių SDK. Paslaugos suteikimas trunka iki septynių minučių, tad, galima sakyti, sistema veikia sklandžiai“, – teigė. V. Dominauskas.

Anot jo, didžioji dalis – apie 70 proc. – transporto priemonių savininkų šį kodą internetu gauna nemokamai.

Nuo praėjusių metų gegužės kiekvienas automobilis privalo turėti unikalų SDK – parduoti ir registruoti juos galima tik turint šį kodą. Pardavėjas privalo skelbti SDK skelbimuose, aikštelėse ar prekyvietėse matomoje vietoje.

Anot VRM, vienas esminių sistemos tikslų – apsaugoti pirkėjų interesus, nes prieš įsigydami automobilį jie gali pasitikrinti, ar jis turi SDK, ar jis galioja ir ar tikrai priklauso tam savininkui, iš kurio jis perkamas.

Naujoji tvarka įvesta, nes nemaža dalis automobilių sandorių vyksta atsiskaitant grynaisiais pinigais, o naudotų automobilių pirkėjai, norėdami mažiau mokėti, sutinka sutartyse nurodyti ne tikruosius pardavėjus, o pirminį, užsienyje buvusį savininką.