20 kilometrų kasmet

Vilniaus miesto savivaldybės Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Antonas Nikitinas tvirtina, kad sostinėje per pastaruosius metus pavyko pastatyti nemažai dviračių stovų ir dabar jų skaičius jau pasiekė apie porą tūkstančių, pagaminta specialiai dviratininkams skirtų žemėlapių, o ateityje turėtų sujungti vis daugiau dviračių takų, kurie dabar yra staiga pasibaigiantys ar nutrūkstantys, o vėliau vėl vingiuojantys.

"Pradėjome tiesti dviračių takus skirtingame aukštyje nei šaligatviai, kad vizualiai būtų matomos vietos skirtingoms eismo dalyvių grupėms, taip pat siauriname gatves, kad jose pradėtų lėtėti eismas ir taip laimime vietos dviračiams, taip pat stengiamės, kad vienpusio eismo gatvėse būtų išimtinai tik dviratininkams leista važiuoti abiem kryptimis", – Vilniaus savivaldybės pastangas vardijo A.Nikitinas.

Pasak jo, tokie miesto valdžios veiksmai neliko neįvertinti ir pačių dviratininkų, iš kurių net 73 proc. mano, kad situacija mieste gerėja. Tos pačios apklausos duomenimis yra net 25 proc. dviračių vairuotojų, kurie jokių pokyčių nepastebi, tačiau savivaldybės atstovas viliasi, kad artimiausiu metu ir skeptikai pamatys gerėjančias eismo sąlygas dviratininkams mieste. "Mūsų planas kasmet nutiesti bet po 20 km naujų dviračių takų ir pastatyti mažiausiai 100 stovų, o iki 2023-iųjų sujungti dviračių takų tinklą", – artimiausius planus įvardijo A.Nikitinas.

Skirta dėmesio ir sujungti dviračių takus, nes buvo vietų, kur dviračių takas staiga pasibaigdavo, o po kelių šimtų metrų vėl prasidėdavo.

Didžiausiu iššūkiu specialistas laiko dviračių gatvių kūrimą, kur dviratininkai, važiuodami bendrame sraute su automobiliais, turi pirmumo teisę. Kai tokioje gatvėje įvyksta eismo įvykis, pirmiausia kaltė krenta ant automobilio vairuotojo, ir tik išimtinais atvejais svarstoma dviratininko atsakomybė.

Ne tik poilsiui

Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistė Inga Bendokienė teigia, kad dar 2017-aisiais buvo atlikta apklausa, kuria buvo bandoma išsiaiškinti, kokiais tikslais miestiečiai renkasi dviračius. Didžioji dalis, net 80 proc. respondentų atsakė, kad dviračių naudojasi daugiausia tik laisvalaikio praleidimo tikslais ir tik 6 proc. atsakė, kad dviratį renkasi kaip priemonę susisiekti.

"Kaune ir aplink jį nutiesta labai daug rekreacinių dviračių takų, kuriais miestiečiai mėgsta važinėti, ypač savaitgaliais ar po darbų, tad dabar vienas iš savivaldybės tikslų sukurti tinkamą infrastruktūrą dviračių vairuotojams, kad jie matytų daugiau galimybių važiuoti dviračiais ne tik poilsiaudami, bet ir susisiekimui", – pasakojo I.Bendokienė.

Iki 2019 m. Kaune buvo nutiesta apie 95 km dviračių takų, iš jų net apie 60 km rekreacinių, 2017-aisiais buvo suremontuota 15 km dviračių takų ir būtent nuo pastarųjų metų Kaune stengiamasi daugiau įrengti naujų dviračių takų, o ne remontuoti senus. 2018-aisiais buvo pasiektas naujų dviračių takų tiesimo pikas, o praėjusiais metais didesnis dėmesys buvo skirtas pėsčiųjų eismo sąlygos gerinti, tad buvo nutiestas daugiau kaip 6 km ilgio dviračių takas Savanorių prospekte, abiejose Veiverių gatvės pusėse.

"Skirta dėmesio ir sujungti dviračių takus, nes buvo vietų, kur dviračių takas staiga pasibaigdavo, o po kelių šimtų metrų vėl prasidėdavo. Stengiamės, kad taip nebebūtų", – pasakojo savivaldybės atstovė.

Parengtame Darnaus judumo plane yra numatyta sujungti Kauno miestą ir Kauno rajoną. Iš viso yra aštuonios išvažiavimo ir įvažiavimo į Kauno miestą kryptys, tad tikimasi, kad jomis visomis bus sudarytos sąlygos važiuoti ir dviratininkams, nes keturios kryptys jau yra sutvarkytos.

"2020-aisiais planuojame nutiesti apie 8 km naujų dviračių takų, 2021-aisiais dar apie 10 km. Gali būti, kad šie skaičiai ir išaugs, panaudojus europines lėšas. Šiemet bus vykdomas ir bandomasis projektas, įrengiant dviračių saugyklas gyvenamuosiuose kvartaluose ir prie mokyklų", – apie artimiausius planus pasakojo I.Bendokienė.

Keistini sprendimai

A.Nikitinas pastebėjo, kad prie dviračio, kaip susisiekimo transporto priemonės, pasirinkimo neprisideda ir valdžios sprendimai drausti važiuoti dviračiais, pavyzdžiui, per perėjas.

"Daugelyje šalių tokio reikalavimo nėra ir visi supranta, kad visų miesto gatvių, ką ir apie kurį bekalbėtume, mes negalima padaryti visiškai saugiomis važiuoti dviračiais, atskirti nuo kito eismo, tad, mano manymu, racionaliausias sprendimas būtų tokį draudimą atšaukti ir pataisyti jį į tą formuluotę, kurią siūlo šio įstatymo pakeitimo iniciatoriai, kad per perėją būtų galima važiuoti dviračiu nenulipus, tačiau prieš tai įsitikinus manevro saugumu", – sako Vilniaus savivaldybės specialistas.

Policijos departamento atstovai tikina, kad galutinė metų suvestinė dar skaičiuojama, tačiau iš pusmečio rezultatų matyti, kad per šešis metų mėnesius įvyko 130 eismo įvykių su dviratininkais, ir juose sužaloti 129 dviračių vairuotojai. Apie 30 proc. avarijų įvyko dėl dviračio vairuotojų kaltės. Keturi dviratininkai, kurie žuvo, taip pat nesaugojo savo gyvybės ir nelaimė įvyko dėl jų pačių kaltės.