Dygliuotos padangos tinka ne visiems keliams

Dygliuotomis padangomis važinėjant įvairių tipų keliais vairuotojams reikia tam tikrų žinių ir pasirengimo.

Važiavimas mieste

Vairuotojai dygliuotas padangas perka ne tik tada, kai jiems tenka sezono metu dažnai važinėti į užmiestį. Daugelyje šiaurinių rajonų be „aštrianagės avalynės“ automobilininkai tiesiog neišsiverčia. Bet jeigu automobiliu žiemą dažniausiai važinėjama mieste, geriau jį „apauti“ nedygliuotomis padangomis.

Atšilus ar paspaudus stipriam šalčiui (kai ant kelio dažniausiai nėra ledo), padangos mašinoms gali iškrėsti piktą pokštą, nes ant pliko asfalto čiuožia ne prasčiau nei pačiūžos. Ant puraus ir šlapio sniego nedygliuotoms jos nusileidžia valdymo ir stabdymo savybėmis.

Dygliavimo būdai

Kai kurie automobilininkai mano, kad „aštrianagės avalynės“ eigos savybės priklauso nuo to, kas, kaip ir kur dygliuoja padangas. Automobilių padangų gamintojai naudoja įvairius būdus. Vienos firmos principingai dyglius „prikala“ dar ant konvejerio. Kitos padangų kompanijos dygliavimą patiki platinimo įmonėms, naudojančioms šiuolaikišką įrangą. Manoma, kad toks „negamyklinis“ „nagų“ įstatymas niekuo nenusileidžia konvejeriniam.

Išbandysime?..

Nepriklausomai nuo to, kur buvo montuojami dygliai, jais „papuoštos“ padangos reikalauja ypatingo dėmesio. Nepamirškite, kad, įstačius dygliuotus ratus, mašiną būtina „pravažinėti“. Tai – tolygus pajudėjimas iš vietos ir stabdymas, taip pat nedidelis greitis (60-80 km per val.) per pirmuosius 500 ridos kilometrų. Tuo laikotarpiu taip pat vertėtų dažniau tikrinti padangų slėgį. Tai leis išvengti per ankstyvo dyglių susidėvėjimo, neleis jiems iškristi iš protektoriaus. „Įstačius nagus“, gali atsirasti šioks toks padangų disbalansas, todėl pravartu pavažinėjus dar kartą subalansuoti ratus.