Pranešimų lavina

Beveik visą sausį ir vasario pradžioje nesiliovė pranešimai apie keliuose atsivėrusias duobes. Vairuotojai socialiniuose tinkluose dalijasi prakirstų padangų, aplamdytų ratlankių nuotraukomis ir įspėjimais apie pavojingas vietas.

Vien „Lietuvos draudimo“ bendrovės duomenimis, per keturias sausio savaites užregistruota beveik 150 duobių padarytų autotransporto priemonių žalų, kurių sukelti nuostoliai perkopė 110 tūkst. eurų. Daugiausia tokių incidentų (58) fiksuota Kauno mieste ir rajone – tai  daugiau nei trečdalis visų šalyje per sausio mėnesį registruotų duobių žalų. Vilniaus miesto ir rajono keliuose esančios duobės sukėlė 42 žalas, Klaipėdos mieste ir apylinkėse – keturiolika atvejų.

Kita draudimo bendrovė – BTA – šiemet taip pat jau registravo mažiausiai 150 įvykių, kai vairuotojas įvažiavo į duobę ir prakirto padangą ar pažeidė ratlankį. Fiksuojama ir įvykių, kai į duobę įlėkęs arba jos vengdamas vairuotojas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus ar kitas kliūtis. Kol kas didžiausia šiais metais padaryta žala siekia 7 tūkst. eurų. Tokį nuostolį patyrė BMW vairuotojas Vilniuje.

Apsileido: daugiau nei trečdalis visų šalyje per sausio mėnesį registruotų duobių žalų fiksuota Kauno mieste ir rajone. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nuostoliai – didžiuliai

„Pastarųjų metų patirtis rodo, kad sausis ir vasaris yra mėnesiai, kai dėl nepastovių oro sąlygų kelio danga gali radikaliai pasikeisti kone per naktį, todėl gatvėse atsiveria duobių. Tokių atvejų ypač padaugėja, kai kelias dienas ar net savaitę neigiamą temperatūrą naktį periodiškai keičia atodrėkis dieną“, − aiškino „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Pasak draudimo eksperto, situaciją sunkina ir tai, kad duobės dažnai būna pilnos vandens ir tikrasis jų gylis neaiškus. Be to, vairuotojai duobes ir įgriuvas dažniausiai pastebi per vėlai, kad spėtų jas apvažiuoti ar sustoti.

Daugiausia incidentų būna žiemą, svyruojant temperatūrai tarp teigiamos ir neigiamos, ir pavasarį, kai duobės dar gerai nematomos.

Anot pašnekovo, vien per pastaruosius dvejus metus gyventojams išmokėta bendra tokių žalų suma kasmet gerokai viršijo 600 tūkst. eurų, o vidutinis vienos kompensuotos žalos dydis siekė apie 680 eurų. Nors dažnai tokie eismo įvykiai apsiriboja sugadintomis padangomis, pasitaiko ir tikrai didelių išmokų. Pavyzdžiui, pernai bendrovės išmokėta didžiausia žala dėl duobių siekė 8,5 tūkst. eurų, o 2022 m. – net 11,2 tūkst. eurų.

„Pernai iš viso fiksavome maždaug 1,5 tūkst. žalų, kai buvo sugadinti transporto priemonių ratlankiai ar padangos. Daugiausia incidentų būna žiemą, svyruojant temperatūrai tarp teigiamos ir neigiamos, ir pavasarį, kai duobės dar gerai nematomos. Nutirpus sniegui, kol kelininkai nepašalina opiausių trūkumų, fiksuojame maždaug 2,5 karto daugiau pranešimų apie automobilių patirtą žalą dėl kelio dangos nei likusią metų dalį“, – skaičiavo ir BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Logika: žiemos laikotarpiu, kai temperatūra svyruoja, avarinės būklės duobės laikinai užtaisomos šaltu arba regeneruotu asfaltu. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kas atlygins žalą?

Anot pašnekovų, atodrėkio ir permainingų orų metu vairuotojams reikėtų būti itin atidiems ir nuolatos stebėti kelio dangos situaciją.

„Turbūt pats geriausias būdas išvengti duobių – jas apvažiuoti. Tačiau tai padaryti ne visada pavyksta, tad, pamačius, kad artėjama prie duobės, reikėtų sumažinti greitį, įvažiuoti į ją švelniai. Taip joje bent jau nepaliksite rato ar smūgio galia neapgadins važiuoklės“, − patarė A. Juodeikis.

Tiesa, saugant ratus ir važiuoklę svarbu nepamiršti Kelių eismo taisyklių, kurių nesilaikant automobilį apgadinti gali jau ne duobė, o susidūrimas su kita transporto priemone. Jei duobės kelyje išvengti nepavyks, patariama stabdyti iki paskutinės akimirkos, o smūgio į duobę metu – atleisti stabdžio pedalą.

Apie galimai atsiradusią duobę įspėja ant kelio pastebimi nedidelės apimties nelygumai, skaldos ar asfalto liekanos. Jei ant kelio pamatėte didelę balą, vadinasi, tai yra duobė arba įduba, pilna vandens.

A. Žiukelis priminė, kad automobilio savininkas turi teisę reikalauti  atlyginti kelio nelygumų padarytą žalą nepriklausomai nuo to, ar automobilį draudė tik privalomuoju draudimu, ar ir kasko. Abiem atvejais įvykiui užfiksuoti teks kviesti policijos pareigūnus. Tačiau, neturint kasko draudimo, žalos atlyginimo pačiam vairuotojui teks reikalauti iš kelio savininko ar už priežiūrą atsakingos įmonės, o tai nėra paprasta. Juolab kad toli gražu ne visais atvejais automobiliai apgadinami vien dėl kelių būklės.

Kaltina gamtą

Gatvių priežiūros specialistai tikina, kad duobės mūsų klimato sąlygomis yra iš esmės neišvengiamos, tad, keičiantis temperatūrai, vairuotojų prašoma būti ypač atidžių. Vairuojant prašoma nesinaudoti telefonais ir nesiblaškyti. Taip pat – rinktis saugų, o ne maksimalų leistiną greitį.

Savininkas turi teisę reikalauti atlyginti kelio nelygumų padarytą žalą nepriklausomai nuo to, ar automobilį draudė tik privalomuoju draudimu, ar ir kasko.

„Po kiekvieno užšalimo ir atšilimo ciklo šalčio ir intensyvaus transporto veikiamas asfaltas eižėja ir trūkinėja. Plyšiuose kaupiasi vanduo. Šąlant jis virsta ledu ir didina tarpus. Nedideli, beveik neįžiūrimi mikroįtrūkiai netrukus tampa matomais plyšiais, o dar po kelių ciklų – jau giliomis pažaidomis. Sunkiasvorės transporto priemonės asfaltą sutrupina – ir taip vos per kelias paras atsiveria duobės, neretai keliančios pavojų eismo saugumui“, – aiškino Egidijus Steponavičius.

Sostinės infrastruktūros priežiūros bendrovės „Grinda“ Komunikacijos skyriaus vadovo žodžiais, tipiškai daugiausia duobių randasi tose gatvėse, kurios buvo remontuotos seniai ir kur jau yra susidėvėjusios asfalto rišančiosios medžiagos. Taip pat ten, kur jau buvo atliktas remontas, nes, net ir imantis visų priemonių užsandarinti asfalto siūles, vanduo pro jas prasiskverbia.

Neretai duobės atsiranda ties šulinių dangčiais ir kelkraščiuose, ypač tose gatvėse, kuriose neįrengtas kelio bortas.

„Pastebėję ar gavę gyventojų pranešimų apie duobes, jas pažymime, pastatome signalinę gairelę ir informuojame bendroves, kurios atsakingos už konkrečių gatvių tvarkymą“, – pasakojo E. Steponavičius.

Rekordas: didžiausią šiais metais nuostolį – 7 tūkst. eurų patyrė BMW vairuotojas Vilniuje. / E. Kinaičio nuotr.

Reaguoja į pranešimus

„Grindos“ atstovo teigimu, žiemos laikotarpiu, kai temperatūra svyruoja, avarinės būklės duobės laikinai užtaisomos šaltu arba regeneruotu asfaltu.

Esant žemai oro temperatūrai ar stipriam lietui sunku išlaikyti darbinę regeneruoto asfalto temperatūrą. Dėl šios priežasties pagrindiniai gatvių remonto darbai prasidės pavasarį – nusistovėjus teigiamai temperatūrai, išėjus įšalui ir kovo mėnesio antroje pusėje pradėjus dirbti asfalto gamykloms.

Pamačius pavojingą duobę sostinėje, apie ją pranešti galima avarinei tarnybai trumpuoju numeriu 1355 arba per programėlę „Tvarkau miestą“.

„Permainingi žiemiški šalčiai tampa nemenku iššūkiu gatvių dangai, todėl keliuose kur ne kur atsiveria duobių. Žinoma, situaciją keliuose stebi tiek mūsų, tiek Kauno savivaldybės darbuotojai, tačiau visų kauniečių pagalba padės operatyviau įvertinti ir greičiau sutvarkyti šias šalčių ir drėgmės iškąstas vietas“, – pripažįsta ir „Kauno švaros“ atstovai.

Kaune užfiksuotas duobių nuotraukas ir tikslias jų vietas galima visą parą siųsti e. paštu [email protected]. Kauniečiai dėl avarinių situacijų mieste gali skambinti nemokamu tel. 8 800 20 000 ir pasirinkti pagal problemos pobūdį reikiamą numerį.

Klaipėdoje apie problemas keliuose raginama pranešti e. paštu [email protected]. Anot savivaldybės atstovų, gavus informaciją apie duobes, ji perduodama gatvių remonto darbus pagal sutartį su savivaldybe vykdančiai Plungės bendrovei VVARFF. Ji problemą įprastai išsprendžia per porą dienų.

Uostamiestyje vien per sausį gatvės tvarkytos daugiau nei 500 kartų, kai kurios duobės – net pakartotinai. Iš viso miesto gatvėms ir žaliesiems plotams prižiūrėti šiemet biudžete numatyta 5 mln. eurų – 0,5 mln. eurų daugiau nei pernai.