Pagal Europos Sąjungos teisės aktus nuo šių metų kovo dyzelinių variklių dūmingumas techninėje apžiūroje tikrinamas taikant naują procedūrą. „Kauno diena“ įsitikino, kad tai ne tik labiau tuština vairuotojų kišenes, bet ir sukelia psichologinį diskomfortą.

Naujos taisyklės

Dar vasario pradžioje Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ paskelbė, kad nuo kovo 1 d. keičiasi dyzelinių variklių dūmingumo tikrinimas techninėje apžiūroje.

Žemiausi reikalavimai nustatyti transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms nuo 1980 m. sausio 1-osios iki 2008 m. birželio 30 d.

Automobiliams, įregistruotiesiems nuo 2012 m. sausio 1 d., taikomi griežčiausi reikalavimai. Jais nustatoma, kad maksimali išmatuota absorbcijos koeficiento reikšmė neturi viršyti nustatytos gamintojo.

Per patikrą akceleratoriaus pedalas nuspaudžiamas iki galo greičiau nei per 1 sekundę – taip siekiama sukurti sąlygas, kurioms esant dyzelinio variklio įpurškimo siurblys veiktų didžiausiu našumu.

Nauja paslauga kainuoja iki 12 litų. Kaina padidėjo, nes, įsigaliojus pasikeitimams, pailgėjo vidutinės laiko sąnaudos, reikalingos pasiruošimui ir patikrai, o apžiūrą atliekančios įmonės turėjo modernizuoti savo techninę bazę.

Kelia nerimo

„Žinau ir domėjausi šitomis taisyklėmis, nes jau daug metų važinėju su dyzeline “Audi„. Gerai, kad patvirtintos griežtesnės nei iki šiol išmetamų teršalų normos – gamtą teršime tikrai mažiau. Kuo mažiau bus puvėkų gatvėse, tuo geriau“, – galva linkčiojo kaunietis Vladas.

Jam kol kas jam dar neteko apsilankyti pas techninės apžiūros specialistus, nors ši procedūra ne už kalnų – liepą. Pašnekovas svarstė, kad didžiausia problema, jog taisyklės netobulos – automobiliams, pagamintiems iki 1980 m., dūmingumas nebus matuojamas. O tai, pasak vyro, absurdas, nes, jo manymu, tokio amžiaus dyzelinės mašinos aplinką teršia gerokai daugiau nei 8–9 metų senumo automobiliai.

„Keistas įstatymas – kuo naujesnė mašina, tuo didesnė kontrolė. Keistas ir reikalavimas dėl ribinių apkrovų. Žinau, kad tai kenkia varikliui. Kas man atlygins nuostolius, jei, atliekant tokį testą, sugestų, pavyzdžiui, turbina ar dar kas nors?“ – svarstė kaunietis. Jis minėjo prižiūrintis savo automobilį, laiku pakeičiantis filtrus, tačiau su nerimu laukiantis techninės apžiūros.

Kaip teigia pasiruošimo techninei apžiūrai taisyklės, tokiu atveju, kokį įvardijo Vladas, jei tikrintojo spaudžiamas akseleratorius ir didinamos variklio apsukos sukels gedimą, kaltas bus pats vairuotojas. Valdytojas, prieš pristatydamas transporto priemonę į apžiūrą, turi ją tinkamai parengti: techninė būklė, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas ir efektyvumas atitiktų gamintojo ir teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Jei transporto priemonė nebuvo tinkamai parengta, už gedimus, atsiradusius per apžiūrą, įmonė neatsako.

Padidėjo nedaug

Bendrovės „Kauno techninės apžiūros centras“ direktorius Gintaras Ciegis teigė, kad nuo naujų taisyklių įsigaliojimo dyzelinių automobilių, neereinančių dūminimo patikros, padaugėjo apie 6–9 proc.

„Iki šių pakeitimų tikrinimo nepereidavo maždaug 4 proc. dyzelinių automobilių. Norint nepakliūti į tą procentą, reikėtų pirmiausiai reikia laiku keisti filtrus. Prieš atliekant dūmingumo testą, kontrolierius atlieka vadinamąjį vizualinį testą – apžiūri, koks yra alyvos lygis ar pakanka aušinimo skysčio, kokia ventiliatoriaus ir dirželio būklė – ar jie nesutrūkinėję“, – pasakojo direktorius.

Pasak jo, vairuotojai, prieš atvažiuodami pas technninės apžiūros specialistus, turėtų prisiminti, kada paskutinį kartą keitė dirželį, taip pat patikrinti, ar iš turbinos nesisunkia alyva, nes testuojant tai vertinama kaip trūkumas.

Pasak G.Ciegio, dyzelinio variklio dūmingumo tikrinimo praktika – naujiena mūsų šalyje, tačiau kitose Europos šalyse jau taikoma keliolika metų.

Meistrams darbo nepadaugėjo

Kauno pakraštyje autoservisą turintis Almantas pasakojo, kad, įsigaliojus naujai techninės apžiūros tvarkai, didelio dyzelinių automobilių savininkų antplūdžio nepajuto. Pasak jo, dėl minėtų problemų – alyvos ar oro filtrų keitimo dažniausiai kreipiasi dailiosios lyties atstovės. Jo manymu, tai lemia, kad pastaruosius darbus vyrai dažniau atlieka patys. Vyrai dažniausiai kreipiasi dėl rimtesnių problemų – užsikimšusių dyzelinių variklių purkštukų.

Neseniai portalo autoplius.lt atliktas tyrimas parodė, kad beveik trečdalis apklausoje dalyvavusių respondentų mano, jog dėl priimtų patikros pakeitimų iki 10 proc. turėtų pigti dyzeliniai automobiliai. 24 proc. spėja dar didesnį kainų kritimą – nuo 11 iki 20 proc.

Net 45 proc. vairuotojų atsakė, kad griežtesnę apžiūrą vertina neigiamai, nes, pirmą kartą neatitikus keliamų reikalavimų, reikės skirti papildomų lėšų. 16 proc. respondentų naująją tvarką vertina teigiamai, nes dyzeliniai automobiliai mažiau terš orą. Tik 14 proc. teigia, kad naujieji TA reikalavimai jiems yra neaktualūs, nes jie nuolat rūpinasi automobilio technine būkle.

Reikalavimai dyzeliniams automobiliams

Reikalavimai dėl dūmingumo, kaip ir iki šiol, nebus taikomi tik motorinėms transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms iki 1980 m. sausio 1 d.

Žemiausi reikalavimai nustatyti transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms nuo 1980 m. sausio 1-osios iki 2008 m. birželio 30 d. Priklausomai nuo to, variklis be „turbopripūtimo“ ar su „turbopripūtimu“ – jų maksimalus (ribinės) absorbcijos koeficientas atitinkamai neturės viršyti 2,5 ir 3,0 m-1 (šviesos absorbcijos koeficiento reikšmė).

Beveik pusantro karto griežtesnis maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficientas, siekiantis 1,5 m-1, nustatytas transporto priemonėms, įregistruotoms nuo 2008 m. liepos 1-osios iki 2011 m. gruodžio 31-osios.

Automobiliams, įregistruotiesiems nuo 2012 m. sausio 1 d., taikomi griežčiausi reikalavimai. Jais nustatoma, kad maksimali (ribinė) išmatuota absorbcijos koeficiento reikšmė neturi viršyti gamintojo deklaruotos.

Dyzelinių automobilių populiarumas ima blėsti

Per metus portale autoplius.lt dyzelinių automobilių paieškų skaičius sumažėjo nuo 80 iki 76 proc., o benzininių padidėjo nuo 16 iki 19 proc. Dyzelinių automobilių populiarumo kreivė ypač smuko šių metų pirmąjį ketvirtį.

Pasak portalo plėtros vadovo Viktoro Daukšo, dyzelinių transporto priemonių paklausai neigiamos įtakos turėjo nuo kovo 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi griežtesnė minėtų automobilių techninė apžiūra ir sumažėjęs dyzelino ir benzino kainų skirtumas.

„Be abejo, įtakos turi ir sumažėjęs pirkėjų iš Rytų šalių – Rusijos, Baltarusijos, kurie ypač ieškojo dyzelinu varomų automobilių, srautas“, – sakė V.Daukšas.

Išanalizavus Autoplius.lt parduotų automobilių duomenis matyti, kad dyzeliniai automobiliai yra nuo 16 iki 70 proc. brangesni už benzininius. Didžiausias skirtumas pastebimas 16–20 metų senumo automobilių grupėje, kur dyzelinės transporto priemonės už benzinines vidutiniškai brangesnės apie 70 proc.

Mažiausias skirtumas tarp dyzelinių ir benzininių automobilių kainų – apie 16 proc. – yra 6–10 metų grupėje.

Pasak V.Daukšo, atsižvelgiant į dabartines degalų kainas ir darant prielaidą, kad dyzelinis automobilis 100 km vidutiniškai sunaudoja 7 l, o benzininis – 9 l degalų, apskaičiuota, kad vienų–penkerių metų dyzelinio automobilio permoka atsipirktų nuvažiavus beveik 54 tūkst. km."

Jei minėtas skaičius kilometrų nebus nuvažiuotas, tuomet verčiau rinktis benzininį automobilį. Taip pat apskaičiavome, kad 11–15 metų senumo dyzeliniai automobiliai atsiperka maždaug per metus, kai įveikiama 19,2