Pereiti į pagrindinį turinį

Vaizdo stebėjimo kameros miestuose sukėlė abejonių: ar nepažeidžia privatumo?

2020-02-03 13:16
BNS inf.

Vaizdo stebėjimo kameros miestuose gali pažeisti žmonių privatumą, teigia teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Siekis geriau kontroliuoti viešąją tvarką negali tapti ištisomis paromis trunkančiu gatvių, kelių, o kartu ir į stebėjimo lauką patenkančių žmonių sekimu“, – pranešime spaudai cituojamas E. Jankevičius.

„Tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai įpareigoja mus gerbti žmonių teisę į privatumą. Prieš įrengiant stebėjimo kameras savivaldybės turi atlikti poveikio vertinimą ir konkrečiais duomenimis pagrįsti stebėjimo įrangos būtinumą tam tikrose vietose, pavyzdžiui, didelis eismo avaringumas ar didelė kriminogeninė rizika“, – teigė ministras.

Reaguodamas į savivaldybių planus įrengti miestuose stebėjimo kameras viešajai tvarkai užtikrinti ir tokių planų sukeltą neigiamą visuomenės reakciją, ministras kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, ragindamas įvertinti, ar toks asmenų stebėjimas viešose vietose neprieštarauja duomenų apsaugos reikalavimams ir nepažeidžia žmogaus teisių ir laisvių.

Pasak Teisingumo ministerijos, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra nurodžiusi, kad vaizdo stebėjimas turi būti teisėtas, o jo tikslas aiškiai apibrėžtas dokumentuose. Be to, fiziniai asmenys turi būti informuojami apie vykdomą vaizdo stebėjimą.

Taip pat, anot ministerijos, privalu nurodyti kiekvienos vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo tikslą, o jų įrengimo vieta turi būti pasirenkama, įvertinus ten galinčias kilti rizikas. Vaizdo stebėjimo kameros ir jų vaizdo duomenims tvarkyti naudojama įranga turi atitikti aukštus saugumo reikalavimus, būtina laikytis nustatytos duomenų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų.

Ministro teigimu, perkant vaizdo registravimo įrangą, greičio matuoklius reikėtų konsultuotis su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija ar pasidomėti tarptautine tokio pobūdžio teisine praktika, kad vėliau nebūtų techninių problemų ar finansinių nuostolių. Pavyzdžiui, Vokietijoje teismas priėmė sprendimą dėl vidutinio greičio matuoklių. Jame konstatuota, kad toks duomenų tvarkymas neatitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, nes užfiksuojami ne tik eismo pažeidėjai, bet ir kiti jo dalyviai.

Vilniuje įrengta apie 130 vaizdo stebėjimo kamerų, šiemet planuojama pakabinti dar apie 40, Kaune yra kiek daugiau nei 50 kamerų, dar apie 240 bus įrengta iki metų pabaigos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų