M. Dubnikovas: turime šansą tapti žalia valstybe

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas teigia, kad pokyčiai būtini, norint Lietuvai tapti ekologiška šalimi.

Analitikas įsitikinęs, jog dabartinis, prieš metus įsigaliojęs registracijos mokestis, yra neefektyvus ir netgi žalingas, jis neduoda paskatų keisti seną automobilį, „nes tai yra automobilio keitimo mokestis“.

„Lietuva turi unikalią galimybę būti labai žalia ekologiška valstybe, ateityje šitą vizitinę kortelę būtų galima komercializuoti, tai yra, ir turizmo, ir gyvenimo atžvilgiu. Ir mes turime peržiūrėti automobilių mokesčius. Kartais tai bus nepatrauklu ir šiuo atžvilgiu tai nėra patrauklu. Bet mokestis turi būti pakeistas, nes šiandien esantis mokestis „užrakina“ vartotoją taršiame automobilyje“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Pasak jo, žvelgiant į Vokietijos ar Latvijos pavyzdžius matyti, kad reguliarus mokestis už taršų automobilį gali priversti keisti automobilį ir galvoti apie ekologiją.

„Tai manau, kad tokie mokesčių pakeitimai, jie sulauks labai didelio pasipriešinimo ir panašių dalykų, nes Lietuvoje parkas yra labai taršus ir šiuo atveju tas priėmimas bus sudėtingas. Bet kažkas turi imtis lyderystės ir nustoti teršti aplinką, kurioje gyvename“, – konstatavo LVK viceprezidentas.

M. Dubnikovas mano, kad rentabilus, vertę kuriantis verslas nuo mokesčių pakeitimų per daug nenukentės, o pakeitimai taps paskata atsinaujinti parką.

„Mokesčiai visi, kurie įvedami, be abejo, yra tam tikras slėgis tiek verslui, tiek visuomenei. Ar tai gali būti paskata, tai vienareikšmiškai bus, ir manau, kad artimiausiu metu mes galėsime kalbėti apie tai, kad verslas apskritai pirks mažiau taršius automobilius“, – sakė analitikas.

„Tai vyksta jau šiandien, bet padidėjus elektromobilių pasiūlai, ko gero, tai bus neišvengiama“, – pridūrė jis.

T. Povilauskas: tai yra logiška kryptis

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad nauji mokesčiai – gera ir logiška kryptis, kuri turėtų būti veiksminga apribojant taršių automobilių atkeliavimą į Lietuvą. Pasak jo, siūlymai yra ryžtingesni keičiant gyventojų apsisprendimą, nei dabar galiojantis registracijos mokestis.

„Prieš dvejus metus buvo pakankamai atžagaria ranka buvo bandymas parodyti, kad pradedame apmokestinti taršą, bet labai nenorėta išgąsdinti žmonių, kad tie mokesčiai būtų dideli ir gavosi pakankamai keistas sprendimas, registracijos mokestis buvo nedidelis ir įtakos nedarė žmonių įpročiams. Einant laikui ir reikalui aktualėjant, normalu, kad gimsta subalansuotas sprendimas“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Anot jo, pernai naujai registruojama Lietuvoje daugiausiai buvo 2006-2008 metų automobilių, pavyzdžiui, „Volkswagen  Passat“, „Volkswagen Golf“, „Volkswagen Tauran“ ar „Audi A6“, kurių kaina siekia 3-5 tūkst. eurų ir visi jie bus labiausiai apmokestinami.

„Šitiems automobiliams jau ir registracijos mokestis bus didelis, ir naudojimosi mokestis. Vien registracijos mokestis nuo įsigijimo kainos gali siekti 10-20 procentų“, – sakė T. Povilauskas. 

Pasak jo, mokesčiai labiau paveiks mažesnes pajamas gaunančius asmenis, tačiau jis teigiamai vertina tai, kad siūlomos lengvatos pensininkams, šeimos kortelę turintiems asmenims, neįgaliesiems.

Be to, T. Povilauskas pabrėžia, kad ypač svarbu tinkamai iškomunikuoti, kad dabar turimiems automobiliams yra alternatyvų, kai už tą pačią kainą galima įsigyti mažiau taršių automobilių.

Ž. Mauricas: reikia vizijos

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad pokyčių automobilių apmokestinimo srityje galima buvo tikėtis, tačiau pasiūlymams pasirinktas laikas šiek tiek stebina, turint omenyje tebesitęsiančią pandemiją ir dar nepristatytą visos mokesčių sistemos viziją.

Jis prognozuoja, kad jeigu Aplinkos ministerijos siūlomi pakeitimai būtų patvirtinti, didžiausias pasipiktinimas gali kilti iš žmonių, gyvenančių ne didžiuosiuose miestuose – ten, kur mažai alternatyvų asmeniniam automobiliui. Tad Ž. Mauricas labiau pasisakytų už apmokestinimo išplėtimo didmiesčiuose idėją.

„Pavyzdžiui, apmokestinti visus kiemus, pirmas automobilis pradžioje gal nemokamai būtų, vėliau galbūt atsirastų ir už tą mokestis. Ir tas mokestis toks kaip infrastruktūros labiau mokestis. Tada žmonės žinotų labiau, už ką moka. Ir tie žmonės, kurie Vilniuje, Kaune, didžiuosiuose miestuose gyvena, turi kitų transporto alternatyvų“, – BNS argumentavo „Luminor“ ekonomistas.

Ekonomistas pasigenda platesnio konteksto siūlomiems automobilių taršos mokesčiams. Pasak jo, tokios priemonės turi paskatinti diskusiją, o ne būti nuleidžiamos iš viršaus.

„Reikia pradėti labiau nuo vizijos, nuo naratyvo – kodėl mes tą darome, ką mes siūlome, kokias alternatyvas (...) Kad žmonės labiau priimtų tą mokestį, kad suprastų, kodėl jis yra įvedamas, o ne tai, kad kažkas direktyvą kažkokią nuleido (...) Politikai, beje, dažnai tą naudoja „visos šalys turi ir mes turim turėt“. Kodėl mes turime turėti, jeigu visi turi?“, – komentavo Ž. Mauricas.

Jis išsakė ir pastabų siūlomoms mokesčio lengvatoms, pavyzdžiui, pagal amžių.

„Tai dabar ieškos visi savo tėvų, senelių, ant jų užrašys mašinas, ypatingai tie, kur mažesnes pajamas gauna (...) Tokie mokesčiai, kuriuos galima apeiti ir kurie skatina kaip ir tokį legalizuotą sukčiavimą, man asmeniškai nepriimtini“, – sakė Ž. Mauricas.

Ministerija: numatoma ir lengvatų

Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė ketvirtadienį teigė, jog taršos mokesčiu planuojama apmokestinti tik į Lietuvą įvežamus automobilius ir pirmą jų registraciją.

„Kitas elementas, stipriname taršos apmokestinimą ir siekiame išjudinti visą automobilių parką, ne tik įsigijimus. Šalia įvežimo į Lietuvą mokesčio, atsiranda ir kasmetinis naudotojo mokestis nuo 2023 metų“, – spaudos konferencijoje sakė G. Krušnienė.

Pasak viceministrės, pagal 2020 metais į Lietuvą įvažiavusių automobilių srautą, trečdaliui automobilių netektų mokėti registracijos mokesčio. Dar ketvirtadalis mokėtų iki 250 eurų, jei tai benzininis automobilis ir kiek daugiau, jei dyzelinis. Tuo metu 13 proc. taršiausių automobilių šis mokestis galėtų siekti iki 500 eurų ar daugiau.

Tuo metu naudotojo mokesčio nereikėtų mokėti ketvirtadaliui, o apie 20 proc. – iki 100 eurų per metus, o už pačius taršiausius – 200 eurų ir daugiau.

Projektas numato lengvatas daugiavaikėms šeimoms, vyresniems kaip 65 metų vairuotojams ir kitoms grupėms. Iki 2024 metų pabaigos nustatomas pereinamasis laikotarpis visiems vairuotojams, kurie įsigijo transporto priemonę iki pirmojo taršos mokesčio 2020 metais.

Mokesčių pakeitimai galiotų lengviesiems automobiliams, kurie priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims.

Atnaujinus automobilių taršos mokestį, planuojama iki 2030 metų sukaupti 1 mlrd. eurų Darnaus judumo fonde, kuris bus skirtas savivaldybėse autobusų ir dviračių judumui plėtoti.