- „Kauno diena“, velocita.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naudojantis automobilių sparčiojo įkrovimo stotelėmis, elektromobiliu visą Baltijos jūrą galima apvažiuoti greičiau nei per penkias dienas. Tai įrodė keliautojai Vitoldas Milius ir Aidas Bubinas.
Skandinavijoje – slidu
Sudėtingomis žiemiško klimato sąlygomis V.Milius ir A.Bubinas elektromobiliu „Peugeot e-Traveller“ sėkmingai įveikė visą suplanuotą 5 000 km maršrutą.
Oficialiai bus užfiksuotas ir pirmasis greičiausios kelionės aplink Baltijos jūrą elektromobiliu rekordas – 110 valandų.
Bendražygiai, iš Vilniaus išvažiavę vasario 7 d. ir sugrįžę namo vasario 11 d., pripažino nesitikėję lengvos kelionės: sudėtingiausia buvo važiuoti per Suomiją ir Švediją. Skandinavijoje keliai buvo labai slidūs – neatsitiktinai visi vietos vairuotojai naudoja dygliuotąsias padangas.
Iš Vilniaus išvažiavę vasario 7 d. ir sugrįžę namo vasario 11 d., bendražygiai sėkmingai įveikė 5 000 km.
Lietuviai jų negalėjo rinktis dėl kitose šalyse taikomų apribojimų, todėl judėdami į šiaurę privalėjo išlikti ypač budrūs.
Padėjo ir ankstesnė patirtis – pernai šie keliautojai elektromobiliu „Peugeot e-Expert“ įveikė 1 500 km maršrutą nuo Laplandijos iki Vilniaus.
Staigmena: lietuviai, vairuodami elektrinį keleivinį mikroautobusą, stebino ne vieną užsienio vairuotoją. / velocita.lt nuotr.
Kaupė informaciją
V.Milius pažymėjo, kad pagrindinis tikslas buvo ne užfiksuoti naują rekordą, o surinkti informaciją, kuria vėliau galėtų pasidalyti su ilgesnes keliones planuojančiais elektromobilių entuziastais.
Anot keliautojo, visos informacijos internete rasti tiesiog neįmanoma ir netgi anksčiau jų sukauptos žinios važiuojant per aštuonias skirtingas šalis ne visais atvejais leido išvengti nesusipratimų.
Profesionalus vairuotojas atkreipė dėmesį į tai, kad, ruošiantis į panašias ar netgi trumpesnes keliones, reikėtų gerai žinoti tikrąsias savo elektromobilio galimybes.
Pavyzdžiui, keleivinio modelio elektromobilyje „Peugeot e-Traveller“ sumontuotą 75 kWh talpos bateriją keliautojai kiekvieną kartą įkraudavo maždaug iki 80 proc. ir su tokiomis energijos atsargomis nukakdavo apie 200 km. Įskaičiavus sustojimą įkrauti, filmuoti ir buities reikalams, vidutinis kelionės greitis siekė 45 km/val.
„Elektromobilio vairavimas yra kiek kitoks nei įprasto automobilio. Nori to ar ne, vis tiek turi dažniau stoti ir šiek tiek pailsėti, nes baterijos įkrovimas trunka nuo 45 minučių iki vienos valandos. Įveikiamas atstumas taip pat nėra nekintamas rodiklis, nes įtakos turi greitis, aplinkos temperatūra ir netgi vėjas – Danijoje jis buvo itin stiprus“, – kalbėjo pašnekovas.
Dalydamasis patirtimi, V.Milius pridūrė: ieškant įkrovimo stotelių neužtenka vien tik žinoti jų buvimo vietas. Svarbu įsitikinti, kad stotelės veikia, taip pat, norint kuo mažiau laiko praleisti laukiant, kol įsikraus baterija, papildomai vertėtų pasidomėti ir maksimalia įkrovimo galia. Pagal tai keliautojai ir planavo sustojimus.
Tebeplečia infrastruktūrą
Daugelyje šalių automobilių įkrovimo stotelės įrengtos ten, kur jau yra tam tikra infrastruktūra – degalinės, parduotuvės ir restoranai.
V.Milių maloniai nustebino tai, kad daugeliu atvejų rengiama ne viena stotelė.
Labiausiai išsiskyrė Danija: atvažiavę į numatytą vietą, keliautojai neretai pamatydavo 20 naujų stotelių. Per visą kelionę jie naudojosi tik greitojo įkrovimo stotelėmis, kurių įkrovimo galia 100 kW.
Infrastruktūra: automobilių įkrovimo stotelių šalyse aplink Baltiją – vis daugiau. / velocita.lt nuotr.
„Prie įkrovimo stotelių nustebinome ne vieną elektromobilio vairuotoją – žmonės nesitikėjo pamatyti mikroautobusą, turbūt pamanydavo, kad ne ten pataikėme, ir tik mums prisijungus suprasdavo, kad keleivinis „Peugeot“ tikrai varomas elektra. Tai vis dar retas atvejis, nors lengvuosius automobilius vairuojančių taksistų netrūksta“, – prisimindamas aplinkinių reakciją juokėsi keliautojas.
Taisyklės – skirtingos
Įkrovimo kainos, anot V.Miliaus, labai įvairios. Taip pat skiriasi ir jų nustatymo metodai – vienur skaičiuojamos energijos kilovatvalandės, kitur fiksuojamas prisijungimo laikas, o tam tikrais atvejais mokama už prisijungimo sesiją. Tuomet žiūrima ne į įkrovimo trukmę ar energijos kiekį, o nuskaičiuojama fiksuota suma.
„Mokėjimo būdai irgi skiriasi – vienur reikalaujama programėlės, kitur užtenka nuskaityti QR kodą, tarkime, Lenkijoje teko mokėti ir degalinėje. Skirtingi operatoriai nustato savas taisykles, todėl sumaišties netrūksta. Stengėmės naudotis tais tinklais, prie kurių prisijungti buvo lengviausia, o stotelių pakeliui – pakankamai daug“, – įkrovimo paslaugų subtilybes atskleidė keliautojas.
V.Milius juokavo, kad, kitaip nei maisto produktai ar degalai, elektra Lenkijos viešosiose automobilių įkrovimo stotelėse anaiptol nėra pigi.
Ilgesnėje išvykoje numatyti elektros išlaidas, pasak pašnekovo, apskritai sunkiai įmanoma – net ir naudojantis to paties operatoriaus tinklu kainos gali smarkiai skirtis.
Važiuodami aplink Baltijos jūrą, rekordo autoriai fiksavo įkrovimo kainas, visos kelionės vidurkis už kilovatvalandę siekė 50 centų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per piką Pilies žiede – dar didesnis chaosas: pakeistos eismo tvarkos dalis vairuotojų nepastebi12
Penktadienį Pilies žiedinėje sankryžoje pakeista eismo tvarka, nubraižyta ištisinių linijų, tačiau dalis vairuotojų važiuoja kaip seniau, sukeldami chaosą. Daugiau automobilių rikiuojasi ir Šv. Gertrūdos gatvėje, mat tik iš &...
-
Balandį Lietuvos naudotų lengvųjų automobilių rinka išaugo daugiau nei 10 proc.
Balandį naudotų lengvųjų automobilių įregistruota 10,2 proc. daugiau nei prieš metus, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis skelbia bendrovė „AutoTyrimai“. ...
-
Sarkazmas keliuose: kiek reikia skubančių vairuotojų sankryžai užblokuoti?12
Spūstys jau tapo kasdienybe. Sąmoningumas padeda visiems sveikiems ir greičiau grįžti namo. Tačiau taisyklių paiso ne visi. ...
-
Pilies žiede pakeista eismo tvarka: vairuotojai masiškai kerta naujas ištisines linijas49
Jonavos gatvės žiedinėje sankryžoje pakeista eismo tvarka, tad atvažiuojant nuo Kauno pilies įvažiuoti į žiedinę sankryžą nepavyks, čia naujai nubraižyta ištisinė juosta. Patekti į šią žiedinę sankryžą iš Senamiesčio ...
-
„Vairuokite kaip moterys“: neigia ilgus metus gyvavusį mitą, kad vyrai vairuoja geriau1
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad vyrai vairuoja geriau ir saugiau nei moterys. Tačiau Prancūzijos eismo įvykių statistika rodo ką kita. 2022-2023 m. 84 proc. mirtinų autoįvykių sukėlė vyrai. Todėl dabar nauja socialinė kampanija Prancūzijoje ske...
-
Apie elektrinių paspirtukų vairuotojus: sunku komentuoti, kas vyksta žmogaus galvoje1
Automobilių srautai tuneliuose dažnai būna didžiuliai, greitis – taip pat. Kaip tokiame sraute atsidūrė paspirtukininkas – žino tik jis vienas. Bet jis griuvo, dėl to susidūrė trys automobiliai, sulėkė tarnybų pajėgos. Paspirtuk...
-
Sumokėti už neapmokėtą parkavimą gavus „geltonąjį lapelį“ reikės kitaip: ką svarbu žinoti?
Kiekvieną mėnesį Vilniuje už neapmokėtą automobilių parkavimą išrašoma apie 13–14 tūkst. vadinamųjų geltonųjų lapelių. Šis skaičius jau kurį laiką nesikeičia. Nuo gegužės 15 d. sumokėti už neapmokėtą parkavim...
-
Apie Lietuvos meistrus: po remonto net oficialūs atstovai nemato, kad automobilis buvo „daužtas“13
Kaip galima apsaugoti save ir netyčia nenusipirkti automobilio, kuris atrodo idealios būklės, bet patekus į eismo įvykį paaiškėja, kad automobilis yra praktiškai dalimis subyrėjęs, LNK reportaže pasakojo „Carvertical“ atstov...
-
Ženklai draudžia net stabtelėti, bet gatvelė tapusi stovėjimo aikštele33
Į redakciją kreipėsi Kauno senamiesčio gyventojai, neapsikentę ženklų nepaisančių ir automobilius parkuojančių, kur jiems patogiau, vairuotojų. ...
-
Svarbu vairuotojams: tikslinama informacija dėl eismo pakeitimų ties IX fortu11
„Via Lietuva“ informuoja, kad Kaune, kelyje ties IX fortu, atliekami eismo organizavimo pakeitimai. Kadangi šioje vietoje siekiama padidinti eismo saugumą ir sumažinti pavojingų situacijų kelyje skaičių, joje bus įrengtas naujas kelio...