Skyrė milijonus

Panaudojant 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos fondo lėšas, Susisiekimo ministerija skyrė beveik 3 mln. eurų elektromobilių infrastruktūros plėtrai valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose.

Pagal planą, Lietuvos miestuose ir didmiesčiuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, iki 2020 m. pabaigos iš viso turi atsirasti ne mažiau kaip 100 viešų elektromobilių įkrovimo prieigų.

Magistraliniuose ir valstybinės reikšmės keliuose jau dabar viešos elektromobilių įkrovos prieigos yra maždaug kas 50 km. Savivaldybės yra numačiusios įrengti apie 300 elektromobilių įkrovimo vietų iki 2030 m., tačiau nemaža dalis prieigų turėtų atsirasti per artimiausius porą metų.

Numatyta plėtra

"Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pirmąsias dvi viešas elektromobilių įkrovimo prieigas įrengė dar 2014-aisiais. Vos tik pradėjus veikti šioms prieigoms per mėnesį juose buvo kraunama apie 30 elektromobilių, dabar šis skaičius pasiekė apie 300 krovimo vietų per tokį patį laikotarpį.

Labiausia eksploatuojamos prieigos yra kelyje A1 – Vilnius–Kaunas–Klaipėda, – tvirtina LAKD Intelektinių transporto sistemų skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Teškevičius.

Pasak jo, iki 2019-ųjų pabaigos aštuoniolikoje didžiųjų savivaldybių bus įrengta apie 60 prieigų. Pirmųjų penkių netrukus tikimasi sulaukti Kaune.

Savininko portretas

Tinklaraščio "100 proc. elektrinis" autorius Dainius Jakas sako, kad elektromobilis kol kas dar yra transporto priemonė, kuri skirta ne kiekvienam. Jis juokauja, kad tokios transporto priemonės savininkas, statistiškai yra "truputį trenktas priemiesčio gyventojas". Kodėl? Jis tuoj pat pateikia ir atsakymą.

Pirmiausia elektromobilio savininkui reikia vietos, kurioje jis galėtų įkrauti savo transporto priemonės baterijas.

"Pirmiausia elektromobilio savininkui reikia vietos, kurioje jis galėtų įkrauti savo transporto priemonės baterijas. Tad tokia galimybė turi būti geriausiu atveju nuosavame garaže arba prie namų durų, kita galimybė – darbovietės stovėjimo aikštelėje. Gyvenančiam daugiabutyje, deja, tokios galimybės dar nėra, nors dauguma naujų statomų namų projektų jau turi įrengtas bent kelias vietas elektromobiliams įkrauti", – pasakoja D.Jakas.

Dar viena priežastis, kodėl Lietuvoje elektromobilių skaičius neauga geometrine progresija – naudotų šių automobilių trūkumas. Dabar, pasak D.Jako, daugiausia parduodamų elektromobilių Lietuvoje sudaro naudoti modeliai, neretai atkeliavę iš JAV, o jų kaina svyruoja nuo 10 iki 14 tūkst. eurų.

"Dažniausiai tai yra elektromobiliai su 30 kWh baterija. Kalbant ne specifiniais terminais, tai reiškia, kad elektromobilis su tokia visiškai įkrauta baterija idealiomis eismo sąlygomis gali įveikti apie 200 km. Tokiomis, kokios yra dabar apie 100–120 km", – pasakoja D.Jakas.

Taigi reikia pradėti kalbėti apie reikiamos infrastruktūros trūkumą, nes neretai tam, kad įkrautum elektromobilio bateriją, tenka luktelėti valandą ir ilgiau, kad pasikrautų dar keli elektromobiliai, esantys eilėje prie įkrovimo stotelės. "Tad elektromobilių populiarumas pradės augti, kai jų kainos pasidarys įkandamos didesnei daliai lietuvių, automobilius perkančius antrinėje rinkoje ir tada, kai infrastruktūra bus gana gerai išvystyta, o elektromobiliai be problemų nuvažiuos esminį maršrutą Lietuvai – Vilnius–Palanga", – juokavo D.Jakas.

Valdžios sprendimai

Jis taip pat pabrėžė, kad kalbant apie ekologiškų transporto priemonių įsigijimą, didelė reikšmė tenka ir valdžios sprendimams.

"Lietuvoje perkant elektromobilį netaikomos jokios lengvatos, kai JAV suteikiama 7,5 tūkst. JAV dolerių lengvata, prie kurios kai kurios valstijos dar prisideda papildomai. Prancūzija ir Vokietija pirkėjus skatina 4–6 tūkst. eurų nuolaidomis, o keičiant taršius dyzelinius automobilius į elektromobilius galima tikėtis net iki 10 tūkst. eurų lengvatos. Kinija finansuoja net 50 proc. elektromobilio kainos, o Norvegija netaiko jokių mokesčių elektromobiliams ir to rezultatas – pusė parduodamų naujų automobilių yra varomi elektra", – sako elektromobilių entuziastas.