Po ilgos ir sudėtingos savaitės, kurios metu dalyviams teko patirti visas gamtos stichijas ir kartais po penkiolika valandų praleisti trasoje, sportininkai pagaliau pasiekė finišo liniją. Antanas Kanopkinas po finišo sakė, kad apima dvejopi jausmai: „Pirma – džiaugiuosi finišavęs ir užėmęs antrąją vietą. Manau, kad tai tikrai geras rezultatas. O antra – tikrai liūdna, kad varžybos jau baigėsi. Jos buvo labai sunkios, bet iki visiško išsekimo dar reikėtų šiek tiek pavažiuoti.“

Kitas komandos narys, Adomas Gančierius, paskutinės dienos trasoje prakirto keturračio padangą, bet, kaip jis pats pasakojo, tai nesutrukdė sėkmingai finišuoti ir tuo jis labai džiaugėsi: „Paskutinę Albanijos ralio dieną laukė 56 kilometrų greičio ruožas, kuris puikiai priminė, kad Albanija turi ir akmenų, ir kalnų. Penktame kilometre prakirtau galinį ratą, bet nestojau tvarkytis ir visą likusį greičio ruožą važiavau palengva, be jokių navigacinių klaidų, o tikrai nemažai kas klaidžiojo. Labai džiaugiuosi finišavęs Albanijos ralyje – tai man jau antras kartas čia ir šį kartą visas maršrutas pravažiuotas.“

Kalbėdami apie Albanijos ralį sportininkai dėkojo organizatoriui, kuris įdėjo daug pastangų į šių varžybų kokybės pakėlimą ir, pasak A. Kanopkino, tai puikiai jautėsi lyginant su praėjusiais metais: „Organizatorius tikrai padarė nuostabų organizacinį darbą, trasos buvo labai puikiai sudarytos.“

Abu „CFMOTO Thunder Racing Team“ komandos nariai dėkojo savo komandai, kuri šio ralio metu turėjo ir bemiegių naktų, ir sudėtingų užduočių, bet su visomis jomis susitvarkė be priekaištų.

„Taip pat norime padėkoti, žinoma, visiems rėmėjams ir sekėjams, be kurių mes tikrai negalėtumėme įgyvendinti šių savo tikslų ir taip aukštai iškelti mūsų komandos vėliavos“, – dėkojo A. Kanopkinas.

Šis ralis komandai buvo dar vienas žingsnelis link sau išsikelto didžiojo tikslo – starto Dakaro ralyje kitais metais. Iki tol sportininkai turi tikslą per metus bent trisdešimt dienų važiuoti sportiniu režimu, tad Albanijos ralis šį skaičių papildė dar septyniomis.