Draudimo bendrovės BTA ekspertai pastebi, kad formalus motociklų sezono paankstinimas šalyje įteisintas visuomenei tam pasiruošus: motociklų vairuotojai dažniau žiūri pro langą ir kliaujasi sinoptikų prognozėmis, nei aklai taiko palengvintas taisykles.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis pastebi, kad dalis motociklininkų pasinaudojo galimybe prasivažiuoti gražiu oru pirmąjį kovo savaitgalį, tačiau daugumai vairuotojų kovo mėnuo vis dar yra netinkamas metas važiuoti motociklu dėl permainingų ir nenuspėjamų oro sąlygų.

„Kol kas neturime nė vieno įvykio, kurio kaltininkas būtų motociklininkas, neįvertinęs savo galimybių ar oro sąlygų. Taip pat nepastebime, kad būtent motociklų vairuotojai plūstų pirkti draudimo polisų vien dėl to, kad kovą formaliai jau būtų galima važiuoti motociklu“, – sako BTA ekspertas.

Žiukelio teigimu, dabar išvažiavęs ryte šviečiant saulei negali būti tikras, kad vakare neteks namo grįžti per sniegu ar plikledžiu padengtus kelius.

„Dėl to kovą rekomenduočiau atsisakyti ilgesnių, kelias dienas trunkančių kelionių, nes staigiai kritus temperatūrai ar pasnigus, vairuoti motociklą gali tapti nebesaugu. Be to, visada būtina turėti omenyje, kad vairuoti reikia atsakingai – laikytis saugaus greičio, paisyti kelių eismo taisyklių, atsargiai manevruoti“, – vardija BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Daugelį sąmoningų vairuotojų nuo važiavimo motociklu atgraso ankstyvam pavasariui būdingi ryškūs dienos ir nakties temperatūrų skirtumai.

„Kovas pasižymi dideliais temperatūrų svyravimais. Štai dieną gali sušilti ir iki 17 laipsnių, o štai naktį temperatūra krenta ir iki -10 laipsnių. Toks beveik 30 laipsnių pokytis vairavimo sąlygas itin apsunkina, rytais ir vakarais jos tampa neprognozuojamos ir itin nepalankios vairuotojams. Nors Lietuva nedidelė, bet temperatūra nemenkai skiriasi ir skirtingose jos dalyse. Tad jei pietvakariniuose šalies rajonuose kelio danga sausa, tai dar nereiškia, kad šiaurės rytų Lietuvoje jūsų nepasitiks sniegas“, – sako A. Žiukelis.

BTA duomenimis, kelis metus ryškėjanti tendencija – motociklininkų sukeltų eismo įvykių skaičiaus augimas, tačiau jų pobūdis keičiasi – fiksuojama kur kas mažiau labai skaudžių, dėl beprotiško greičio įvykstančių eismo įvykių. A. Žiukelio vertinimu, bendra eismo kultūra bei vairuotojų elgesys Lietuvos keliuose gerėja.

„Lyginant 2015 m. ir 2016 m. skaičius matyti, kad motociklininkų sukeltų eismo įvykių skaičius padidėjo 1,5 karto, tačiau žalos, patiriami sužalojimai ir nuostoliai – mažesni. Tad nors ir mažais žingsneliais, bet vis tiek einame į priekį. Tarkime, anksčiau tikrai turėdavome žalų su motociklininkais be šalmų, bet paskutiniais metais tokių jau nepamenu. Beprotiškų žalų, ar labai skaudžių eismo įvykių, kurie įvyksta dėl ypač didelio greičio ar neatsargaus vairavimo, taip pat pasitaiko vis rečiau“, – teigia A. Žiukelis.

Eksperto teigimu, motociklininkų pagausėjimo keliuose verta tikėtis kaip įprasta – nuo balandžio.

„Atšilus ir nusistovėjus palankiems orams, motociklų keliuose padaugės, todėl automobilių vairuotojams, kaip ir kasmet šiltuoju metų laiku patarčiau atidžiai stebėti kelią – jam bus ne vien automobiliai ar sunkvežimiai. Savo ruožtu motociklininkams patarčiau po žiemos pasitikrinti motociklo techninę būklę. Po ilgesnio stovėjimo gali atsirasti bėdų ir taip kilti pavojus eismo saugumui. Patiems motociklų vairuotojams siūlyčiau neatsipalaiduoti, bent pirmosiomis savaitėmis nepervertinti vairavimo įgūdžių bei nenumoti ranka į apsaugos priemones, naudoti ne tik pagal KET būtinus šalmus, bet ir specialius batus bei kitas apsaugas – specialias striukes, kelnes, kurios apsaugos kritimo metu“, – sako BTA ekspertas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didžiausias mirtingumo rodiklis – tarp Lietuvos šalies automobilių vairuotojų, o dviratis šalyje yra tokia pati rizikinga transporto priemonė kaip ir motociklas. 2015 metais Lietuvoje 100 tūkst. žmonių teko 10,6 mirčių kelyje: 4,6 – vykstant automobiliu, 0,8 – motociklu ir 0,7 – dviračiu.