Pereiti į pagrindinį turinį

Gatvių rekonstrukcijos projektai – šūviai pro šalį

2012-09-19 20:00
Gatvių rekonstrukcijos projektai – šūviai pro šalį
Gatvių rekonstrukcijos projektai – šūviai pro šalį / A.Kančo studijos kompiuterinis vaizdas

Remontuojant stambias Kauno gatves gyventojai patiria daug nepatogumų, bet daugelį piktina lėtas darbų tempas. Jų kantrybės testas, atrodo, bus vainikuotas ne pačiu geriausiu rezultatu. Projektai – trumparegiški.

Sukėlė sąmyšį

Statybininkų desanto Kauno gatvės laukė seniai. Vis dėlto matydami vėžlio greičiu vykdomus darbus, neprogresyvius sprendimus gyventojai piktinasi, o specialistai netveria be viešos kritikos.

Architektas urbanistas Alvydas Steponavičius taip nusako susidariusią situaciją: miesto vadovų priimta transporto infrastruktūros tobulinimo tvarka sukėlė eismo sąmyšį, atsirado Kaunui nebūdingos transporto spūstys. Vienu metu ir jau gana ilgai vyksta Panemunės tilto, A.Juozapavičiaus prospekto ir Parodos gatvės rekonstrukcijos darbai.

„Normalioje Europos šalyje urbanistai būtų apskaičiavę ir nusakę tvarką šiai stambiai operacijai. Joks Europos miestas nesutiktų su tuo, kad panašios gatvės, kaip Parodos, rekonstrukcija truktų daugiau nei 20 dienų. Panemunės tilto rekonstrukcijai, tam iš anksto pasiruošus, reikėtų kiek daugiau nei 100 dienų. Ir tai už tuos pačius pinigus. Tik reikia susitaikyti, kad statybininkai gaus angliškus atlyginimus ir dirbs visą parą, pamainomis“, – įsitikinęs A.Steponavičius.

Kauniečiai patyrė, kad kelionė iš vieno taško į kitą netikėtai gali pailgėti. Pavyzdžiui, dažnai triko eismas Savanorių prospekte, nes daug vairuotojų suka į Žemaičių gatvę, o nespėjusieji užbaigti manevro, užkerta kelią kitiems vairuotojams. Uždarius Parodos gatvę, tai – vienas artimiausių kelių patekti į miesto Centrą.

Šią savaitę atnaujinus Parodos gatve viešojo transporto eismą, situacija šiek tiek sušvelnėjo, tačiau rytais ir vakarais vairuotojams vis tiek tenka ilgiau lūkuriuoti, kol pavyks įveikti kai kurias sankryžas.

Gelbėtų griežtas grafikas

„Labiausiai erzina tai, kad pas mus nepadaroma taip, kaip normalioje šalyje. Konkursus reikėjo paskelbti su nustatyta darbų įvykdymo trukme. Dirbti reikia kiaurą parą, darbo dienos turi būti suskaičiuotos. Galima sumokėti truputį daugiau pinigų už tokį darbą. Juk dabar niekas neskaičiuoja, kiek žmonės sugaišta laiko ir praranda pinigų dėl šios gatvės remonto“, – kalbėjo urbanistas. Jo nuomone, ir konkursą laimėjusi įmonė turėtų būti suinteresuota uždirbti pinigų per kuo trumpesnį laiką.

„Antai kilo problemų dėl komunikacijų. Jas buvo galima nutiesti šalia gatvės dar iki gatvės rekonstrukcijos, nestabdant eismo“, – samprotavo A.Steponavičius. Jo nuomone, anksčiau būdavo darbų organizavimo projektai, ar jie ir dabar egzistuoja – jis abejoja.

Pasak architekto, net sovietmečiu tokie darbai vyko racionaliau, būdavo nustatyti griežti darbo grafikai. Ir anuomet buvo dirbama naktimis, ir visame pasaulyje taip daroma.

„Paimkime Panemunės tiltą. Pasiruošei konstrukcijas kažkur poligone, jas užplukdei ir pastatei. Tilto statybai daugiau kaip trijų mėnesių tikrai nereikia“, – suskaičiavo pašnekovas.

Troleibusai į kalną neįvažiuos?

A.Steponavičius peikia ne tik prastą darbų organizavimą. Jo nuomone, prie minėtų projektų piršto neprikišo transporto srities profesionalai.

Architektas mena laikus, kai Kauno projektavimo įmonėse dirbdavo ir transporto specialistai, o dabar jų nėra. A.Steponavičiaus teigimu, planus, kuriuos tvirtina ir koreguoja miesto taryba, ruošia ne specialistai. Apskritai, atkreipė dėmesį pašnekovas, trūksta rimtos miesto raidos analizės, netiriami miesto transporto rajonų srautai. Dėl to sprendiniai subjektyvūs, neatitinka poreikių.

Atrodo, kad ilgai laukus Parodos gatvės remonto pabaigos, matysime ją be duobių, su gražesniais šaligatviais, kiek praplatėjusią ties sankryža su Vydūno gatve. Tačiau jokių kitų patobulinimų.

„Parodos kalno rekonstrukcija yra daugiau politinė akcija. Turint omenyje dabartinę miesto gatvių priežiūrą, žiemą dėl troleibusų čia galima prognozuoti avarinę būklę. Nebent gatvės danga būtų šildoma“, – komentavo architektas.

A.Steponavičius abejoja, ar pagal dabartinį projektą apskritai į Parodos kalną galės kilti troleibusai. Architektas prisiminė, kad dar 1978 m. buvo galvojama, kaip sumažinti šios gatvės statumą ir paleisti troleibusus. Tada išanalizuota, kad ties kalno viduriu galėtų būti iškastas tunelis, pasukantis link viešosios bibliotekos ir išlendantis į Vydūno alėją.

Tunelyje statumas būtų panašus, kaip dabar yra Savanorių prospekto įkalnėje. A.Steponavičiaus teigimu, norint paleisti Parodos gatve troleibusus, gatvės nuolydį reikėtų sumažinti bent iki 6–7 proc., dabar jis yra 12–14 proc.

Šildymas garantuotų saugumą

Kita Parodos gatvės problema – slidi danga pašalus ar pasnigus. Ją buvo galima spręsti įrengus šildomą dangą. Tiesa, nepigiai kainuotų pats dangos šildymas, tačiau tai nereikėtų daryti nuolat, o tik tuomet, kai danga slidi. Kita vertus, gatvės barstymas irgi kainuoja, dar galima pridėti per eismo įvykius apgadinamų automobilių remonto išlaidas.

 

„Miestas mokėtų, bet bus saugu“, – pagrindinį šildomos dangos pranašumą įžvelgė A.Steponavičius. Tiesa, jis nelaiko savęs šios srities specialistu ir mano, kad savo pajėgas turi sujungti inžinieriai, transporto specialistai, kurie ir pasakytų, ką ir kaip reikėtų daryti, pasakytų, kiek tai kainuotų.

Jau seniai kalbama, kad susisiekimą Kauno centre patobulintų dar ne vienas tunelis. Labai reikalingu, bet kol kas nerealiu laikomas tunelis nuo P.Vileišio tilto Karaliaus Mindaugo prospekto link – jis pasitarnautų tūkstančiams Šilainių ir ne tik gyventojų. Dar viena galima požeminė jungtis – nuo Karaliaus Mindaugo prospekto Vienybės aikštės link.

Dviratininkams – eskalatorius

Kaune rekonstruojamų stambių gatvių sprendiniai nemaloniai stebina ir architektą Algimantą Kančą. Jo įsitikinimu, negana atnaujinti elementarius dalykus, būtina žvelgti ir į priekį. Architektas nustebęs, kad nepagalvota, jog rekonstruojamu A.Juozapavičiaus prospektu važiuos dviratininkai.

„Pas mus Kaune dviratininkai suprantami kaip poilsiautojai. Visame pasaulyje dviratis yra transporto, susisiekimo priemonė. Reikia kardinaliai keisti mąstymą ir daryti viską, kad dviratis būtų tokia pat susisiekimo priemonė kaip automobilis“, – tvirtino A.Kančas.

Jis atkreipė dėmesį, kad jokio palengvinimo dviratininkams nenumatyta ir Parodos gatvėje, kuri yra bene didžiausias kliuvinys norintiesiems važiuoti iš miesto Centro į Žaliakalnį, Dainavą ir kitus mikrorajonus.

„Kaunas yra nepalankioje situacijoje, nes išsidėstęs viršutinėje ir apatinėje terasose. Žmonės tai suprato ir prieš 8 dešimtmečius pasistengė dėl pėsčiųjų – įrengė Kaune du funikulierius: į Aleksotą ir į Žaliakalnį“, – progresyvų tarpukario vadovų sprendimą priminė architektas.

Variantų, kaip lengviau įveikti statų kalną, yra daug. A.Kančo teigimu, viena iš išeičių – lygiagrečiai gatvei įrengti eskalatorių, kuris į kalną užkeltų pėsčiuosius, o kartu ir pastatytus dviračius. Tokie eskalatoriai ne naujiena. A.Kančui vieną tokių teko matyti Ispanijos Baskijos regiono sostinėje Vitorijoje.

Architektas priminė, kad Parodos gatvės rekonstrukcija kainuos apie 8 mln. litų. Palyginti su visos gatvės rekonstrukcija, įsitikinęs architektas, eskalatorius kainuotų nedaug, tad jį įrengti galbūt dar nevėlu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų