Gyvenantys netoli geležinkelio paprastai negirdi traukinių dundėjimo, prie oro uosto – kylančių lėktuvų kaukimo, o įsikūrusių greta pagrindinių transporto magistralių neerzina automobilių kriokimas. Nepaisant to, stiprus triukšmas yra vienas labiausiai gyvenimo kokybę smukdančių veiksnių.

Peržengtos ribos

Šiuo metu Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose numatyta, kad miestų miegamuosiuose rajonuose dieną toleruotinas akustinis triukšmas neturėtų viršyti 55 dBA, o po 22 val. – 45 dBA. Tačiau atskiruose šalies miestuose atlikti tyrimai parodė, kad ši riba dažnai viršijama 20–25 dBA, o kai kuriais atvejais ir gerokai daugiau. Medikai atkreipia dėmesį, kad sveikatai kenksmingas stipresnis ir ilgai trunkantis arba miegą trikdantis triukšmas, kurio smarkumas nuo 60–80 dBA ir daugiau.

Didžiausiais ir labiausiai erzinančiais triukšmo šaltiniais specialistai vadina automobilius ir motociklus, kurių pastaraisiais metais daugėjo kaip ant mielių. Tyrimai rodo, kad pastarąjį dešimtmetį triukšmo lygis didžiuosiuose šalies miestuose augo vidutiniškai 0,50–1 decibelu per metus, o akustinio diskomforto zonos sparčiai plėtėsi.

Valstybinio aplinkos sveikatos centro duomenimis, vietinės reikšmės gatvėje triukšmo lygis būna 75 dBA, kelių eismo juostų greitkelyje – 85 dBA, aerodromų prieigose 0,5 km atstumu nuo kilimo ir tūpimo tako – 110 dBA, sporto aikštelėse, kai žaidžiama, – 6575 dBA ir panašiai.

Medikų teigimu, triukšmas blogai veikia visą žmogaus organizmą, bet labiausiai klausą, centrinę nervų ir kraujotakos sistemas, taip pat yra viena pagrindinių streso, miego sutrikimo ir gyvenimo kokybės blogėjimo priežasčių.

Triukšmo užkardai

Europoje dėmesys į šiuos dalykus buvo atkreiptas daugiau nei prieš keturis dešimtmečius. Pirmas teisės aktas, reglamentuojantis transporto priemonių sukeliamo triukšmo lygį, buvo priimtas 1970 m., vėliau keletą kartų koreguotas, griežtinant reikalavimus tiek automobilių ir motociklų gamintojams, tiek gyvenamųjų pastatų ir biurų statytojams.

Antai sanitarinėse kelių apsaugos normose bei ES direktyvose didelio intensyvumo keliai turėtų būti tiesiami ne arčiau kaip 150 ar net 250 m nuo gyvenamųjų namų.

Naujų pastatų, renčiamų judriose vietose, konstrukcijose numatomos specialios skaidrios fasadinės plokštės virš langų. Jos turi atmušti pagrindinę triukšmo bangą taip, kad langams tektų patalpas ginti tik nuo foninio miesto šurmulio (beje, stiklo paketus turintys langai, palyginti su seno tipo langais, į patalpas praleidžia maždaug 7 dBA silpnesnį triukšmą). Siekiant slopinti transporto srauto gaudesį, greta greitkelių sodinami tinkamų rūšių želdiniai. Viena efektyviausių prevencijos priemonių, kovojant su intensyvaus eismo transporto arterijų keliamu triukšmu, laikomos akustinės sienelės. Kompleksiškai diegiamos visos šios priemonės padeda triukšmo lygį sumažinti iki leistinos normos.

Lietuviškas planas

Sprendimas pasinaudoti Europos patirtimi, pamėginti išspręsti didžiausias su transporto keliamu triukšmu susijusias problemas, Lietuvoje buvo priimtas 2004-aisiais, įsiteisėjus Triukšmo valdymo įstatymui. Dar po dvejų metų dienos šviesą išvydo Vyriausybės nutarimas "Dėl Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos patvirtinimo". Remiantis šiuo dokumentu buvo parengti pagrindinių kelių, kuriais per metus važiuoja daugiau nei 6 mln. transporto priemonių, strateginiai triukšmo žemėlapiai.

Kiek daugiau papasakoti apie šiuos dalykus paprašėme Lietuvos automobilių kelių direkcijos Perspektyvinio planavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Jūratės Šarpytės-Vaičiulionienės.

– Ar sudaromi tik užmiesčių kelių triukšmo žemėlapiai?

– Ne, ne tik. Strateginiai triukšmo žemėlapiai sudaromi pagrindiniams keliams, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 6 mln. transporto priemonių, taip pat sudaromi atskiri aglomeracijų (vadinamosios ištisinės susiliejusių miestų grupės, kurios tarpusavyje glaudžiai susijusios gamybiniais, kultūriniais, buitiniais, transporto ryšiais) strateginiai kelių transporto triukšmo, geležinkelių transporto triukšmo, orlaivių triukšmo ir pramoninio triukšmo žemėlapiai. Šie dalykai apibrėžti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo, Vyriausybės nutarimo "Dėl Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos patvirtinimo" ir kai kurių kitų teisės aktų reikalavimais.

– Kodėl numatyta 6 mln. automobilių per metus riba?

– Priimtuose dokumentuose užfiksuota, kad strateginiai triukšmo žemėlapiai bus rengiami dviem etapais: pirmas etapas 2006–2007 m. strateginiai triukšmo žemėlapiai rengiami aglomeracijoms, kuriose gyventojų – daugiau kaip 250 tūkst., pagrindiniams keliams, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 6 mln. transporto priemonių; antras etapas – 2008–2012 m. žemėlapiai rengiami aglomeracijoms, kuriose gyventojų – daugiau kaip 100 tūkstančių, pagrindiniams keliams, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 3 mln. transporto priemonių.

– Kurie keliai ar jų ruožai Lietuvoje patys triukšmingiausi?

– Kelias yra inžinerinis statinys. Jis ne triukšmauja, o asfalto paviršiaus kokybė ir struktūra akustiniam fonui turi kur kas mažiau įtakos nei automobilių padangų tipas (dygliuotos žieminės padangos gerokai triukšmingesnės). Triukšmauja keliu važiuojantis transportas. Triukšmo sklaida priklauso nuo eismo intensyvumo, greičio, kraštovaizdžio ypatumų, pastatų išsidėstymo atstumo nuo kelio ir t. t.

– Kokius projektus pavyko įgyvendinti po to, kai buvo baigti Lietuvos strateginiai triukšmo žemėlapiai?

– Visus darbus ir terminus šioje srityje gana tiksliai apibrėžia Europos Parlamento ir tarybos direktyvos dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo bei minėtas Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas. Sudarius pirmo etapo pagrindinių kelių strateginius triukšmo žemėlapius, buvo pradėti rengti triukšmo prevencijos veiksmų planai. Praėjusių metų vasarą šie planai ir rekomendacijos buvo patvirtinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo įsakymu "Dėl kelių triukšmo ilgalaikės strategijos patvirtinimo" ir pradėti įgyvendinti. Informacija apie visus darbus, numatytus planuose, skelbiama Lietuvos automobilių kelių direkcijos interneto tinklalapyje www.lra.lt

– Kokias triukšmo slopinimo priemones specialistai laiko efektyviausiomis ir racionaliausiomis?

– Tai priklauso nuo konkrečios vietovės, kurią reikia apsaugoti nuo pernelyg didelio triukšmo, ypatumų ir triukšmo šaltinio. Pavyzdžiui, kalbant apie tankiai gyvenamą teritoriją, vienareikšmiškai pati geriausia transporto triukšmą mažinanti priemonė, yra aplinkkelis. Be to, sukuriant galimybę apvažiuoti miestus ar įrengiant bent greitojo eismo gatves, sprendžiamos ir pačios skaudžiausios eismo saugumo problemos. Žinoma, tokie infrastruktūros projektai labai brangūs, todėl daugeliu atvejų automobilių triukšmas slopinamas montuojant specialias sienutės, želdinius, klojant tam tikrą asfaltbetonio dangą, padedančią mažinanti triukšmą, ribojamas maksimalus leistinas greitis ir t. t.

– Ar kelininkams numatyto biudžeto karpymas turės įtakos įgyvendinant triukšmo prevencijos programas?

– Be abejonės, taip, tačiau kurių projektų įgyvendinimas bus pristabdytas ar atidėtas, kol kas tiksliai pasakyti dar anksti.

Tomo Raginos nuotr.
Riba: maksimalus leistinas lengvųjų automobilių triukšmo lygis neturėtų viršyti 87-96 dB.

Dažniausiai užduodami klausimai apie saugą Lietuvos keliuose:

– Kiek Lietuvoje šiuo metu tvoromis aptverta kelių?

– Iki 2009-ųjų birželio 4 d. tinklo tvorų nuo laukinių gyvūnų įrengta apie 376 km.

– Kokiems keliams skiriama daugiau dėmesio?

– Tinklo tvora nuo laukinių gyvūnų įrengta prie valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių. Šiuo metu daugiausia tinklo tvorų įrengta prie magistralinių kelių: Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Vilnius–Panevėžys, Vilnius–Prienai–Marijampolė, Šiauliai–Palanga, Kaunas–Zarasai–Daugpilis, Vilnius–Švenčionys–Zarasai, "VIA Baltica".

Tinklo tvoroms nuo laukinių gyvūnų įrengti lėšos skiriamos ir iš Kelių priežiūros ir plėtros programos bei iš ES sanglaudos fondo.

– Ar tvoros yra veiksminga priemonė kovojant su į kelius išbėgančiais gyvūnais?

– ES politikai akcentuoja darnų vystymąsi, todėl reikalauja, kad skiriant lėšas kelių rekonstrukcijai, dalis pinigų būtinai tektų ir gamtos apsaugai.

Tinklo tvoros yra viena veiksmingiausių priemonių apsaugoti, kad laukiniai gyvūnai nepatektų ant kelio, kartu apsaugant ir eismo dalyvius. Tačiau visų kelių aptverti negalima, nes laukiniai gyvūnai turi laisvai keistis genetine informacija, kad jų populiacija galėtų normaliai funkcionuoti. Reikia užtikrinti, kad aptvertame kelio ruože būtų palikta vietų gyvūnų migracijai, t. y. požeminės perėjos, žalieji tiltai, arba palikti neužtverti ruožai, kuriais galėtų gyvūnai migruoti. Vairuotojai apie tokius ruožus informuojami įspėjamaisiais kelio ženklais.

– Ar žinoma, kiek mažiau eismo įvykių įvyksta tvoromis aptvertuose keliuose nei neaptvertuose?

– Tikslių statistinių duomenų neturime, tačiau akivaizdu, kad aptvertuose kelio ruožuose eismo įvykiai dėl laukių gyvūnų tampa retenybė. Deja, pasitaiko, kad susiduriama su laukiniais gyvūnais ir sutvarkytuose ruožuose. Manoma, kad jie patenka į kelią per atvertus vartus, kurie įrengiami įvažiavimuose į mišką arba į sodybas. Prie vartų prisuktos lentelės, kuriose prašoma uždaryti vartus. Gaila, kad neretai šis prašymas ignoruojamas. Bet kuriuo atveju, vairuotojai turėtų būti atidūs ir aptvertuose kelio ruožuose.

– Galbūt ateityje planuojama tvoromis aptverti didžiąją dalį Lietuvos kelių?

– Tinklo tvorų nuo laukinių gyvūnų įrengimas valstybinės reikšmės keliuose priklausys nuo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo.

– Kokios kelių tvėrimo tradicijos yra ES?

– Kitose šalyse vykdant kelių plėtrą ir saugant eismo dalyvius bei laukinius gyvūnus yra naudojamos tokios pat priemonės, kaip ir Lietuvoje, t. y. įrengiami įspėjamieji kelio ženklai "Laukiniai žvėrys", tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų, požeminės perėjos. Šalyse, galinčiose skirti daugiau lėšų šiam tikslui, įrengiami žalieji tiltai, šviesos reflektoriai, padedantys atbaidyti gyvūnus nuo kelio, naudojami biologiniai ir cheminiai repelentai kanopiniams atbaidyti, laukiniams gyvūnams nuvilioti nuo kelio įrengiamos jų maitinimo vietos.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos inf.