Pavojus varikliui

Transporto priemonių gamintojai tikina, kad, prieš nusprendžiant važiuoti apsemtu kelio ruožu, reikia įvertinti, kokio gylio bala ir kaip aukštai sumontuota variklio oro įsiurbimo anga.

"Jeigu apsisprendėte važiuoti apsemtu keliu, patarčiau daryti tai lėtai", – teigia automobilių mechanikas Audrius Dūdėnas. Pasak jo, jei automobilio savinininkas žino, kad oro įsiurbimo anga yra žemai, geriau per balą nevažiuoti, nes kritinė riba kiekvienam automobiliui gali būti skirtinga.

"Nesvarbu, kad priešais pamatėte automobilį, panašų į jūsų, kuris sėkmingai įveikė apsemtą kelio ruožą. Automobilių gamintojai teigia, kad apsemtu keliu galima važiuoti, jeigu atidarius dureles vanduo nepatenka į saloną", – teigė automobilių meistras.

Taip pat nereikėtų važiuoti didesniu nei 20–30 km/val. greičiu. Jeigu pradėję važiuoti jaučiate, kad vanduo pakilo aukščiau slenksčio, specialistai rekomenduoja atsisakyti minties pervažiuoti apsemtą kelio atkarpą.

Ypač atsargiai per apsemtas gatves ir kelius turėtų važiuoti dyzelinių automobilių vairuotojai. Dyzelinių automobilių variklio suspaudimo laipsnis yra didesnis nei benzininių, tad į oro įsiurbimo angą patekęs vanduo gali sulankstyti variklio švaistiklį, pažeisti stūmoklį. Tokių gedimų šalinimas savininkui gali kainuoti ne vieną šimtą eurų.

"Variklio remonto kaina, žinoma, priklauso nuo automobilio ir jo konstrukcijos, pagaminimo metų ir kokie variklio elementai sugadinami. Vanduo gali užpilti variklio bloką ir automobilis sustos, tačiau blokas pats gali išdžiūti arba jį gali tekti keisti", – galimas pasekmes aiškino automobilių meistras.

Nepamiršti atidumo

Hidraulinis smūgis – rimčiausias gedimas, kuris gali ištikti automobilį po važiavimo apsemtu kelio ruožu. Tačiau neatsakingas važiavimas per vandenį gali sukelti ir daugybę kitų problemų – vanduo gali pažeisti generatorių, elektros sistemą, sugadinti akumuliatorių.

"Problemas, jei jos atsiras, pajusite iš karto ir tuomet jau gali tekti pasiraitoti ne tik rankoves, tačiau ir klešnes", – pasakojo A.Dūdėnas. Jeigu apsemtą kelio ruožą įveikėte ramiai ir automobilis nepradėjo rodyti kaprizų, galite jaustis ramiai – užnugaryje likęs vanduo nebesutrukdys jūsų kelionei.

Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas tikina, kad rimčiausių bėdų gali padaryti pasirinktas nesaugus greitis važiuojant apsemtu keliu. "Važiuodami greitai rizikuojame sukelti vandenį, kuris gali pasiekti oro įsiurbimo angą. Taip pat negalime žinoti, kad pradėję važiuoti iš pirmo žvilgsnio nelabai apsemta gatve neįvažiuosime į duobę, kurios nepastebėsime" – tvirtino pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad, norint išvengti nelaimingo atsitikimo kelyje, išvažiavus iš apsemto kelio ruožo reikėtų pradžiovinti stabdžių trinkeles, nes priešingu atveju, patekus į avarinę situaciją ir prireikus staigiai stabdyti, stabdžių efektyvumas bus sumažėjęs. "Išvažiavusiesiems iš kelio ruožo su vandeniu patarčiau keletą kartų švelniai spustelėti stabdžių pedalą ir trinkelės pradžius. Tuomet kelionę jau galėsite tęsti ramiai", – pridūrė vairavimo instruktorius.

Taip pat jis juokaudamas priminė vairuotojams prieš važiuojant apsemtu kelio ruožu pagalvoti, ar automobilyje nėra kiaurymių, per kurias vanduo gali patekti į automobilio saloną.

Reikia saugoti pėsčiuosius

Lėtai pervažiuoti per balą ar apsemtą kelio ruožo derėtų ne tik dėl to, kad saugote savo automobilį, tačiau ir iš pagarbos kitiems eismo dalyviams – ypač pėstiesiems. Tikriausiai nėra nė vieno pėsčiojo, kuris negalėtų papasakoti istorijos, kaip buvo aptaškytas pravažiuojančio automobilio. Pėstieji dėl tokių įvykių neskuba piktintis policijai, nors tokią galimybę jie turi.

Galiojančių Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių. Be abejo, tokių priemonių nereikėtų imtis, jeigu jos keltų pavojų pačių ar kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokių priemonių žala būtų didesnė, palyginus su ta, kurios buvo bandoma išvengti. Taigi remiantis šiuo punktu, jei važiuojant per balą aptaškomas žmogus ir sugadinamas jo turtas (pvz., drabužiai), nors balą buvo galima apvažiuoti, vairuotojas būtų laikomas kaltu.

Kaip dienraštį informavo Lietuvos kelių policijos valdybos atstovai, tvirtinti, kad kiekvienas aptaškytas žmogus gali reikalauti žalos atlyginimo būtų neteisinga, nes policijos užduotis nėra bausti vairuotojus, patekusius į apmaudžią situaciją, dėl nuo jų pačių nepriklausančių sąlygų – lietaus ar kelio būklės. Nepatenkinti pėstieji dėl patirtų nuostolių su civiliniu ieškiniu gali kreiptis į teismą.

A.Pakėnas vairuotojus paragino po lietaus gatvėje būti daug atidesnius. "Vairuotojui kelią reikia stebėti visada. Bala, matyt, neatsiranda staiga po automobilio ratais. Jeigu sėdi prie vairo, tai ir matai, kad artėji prie balos. Tereikia pasižiūrėti, ar ant šaligatvio nėra žmogaus ir pristabdyti", – paprastu patarimu pokalbį baigė vairavimo instruktorius.