– Ar dažnai lietuviai renkasi naudotus automobilius?

– Labai dažnai. Pažiūrėjus į absoliučią sandorių visumą, tik maždaug 10–15 proc. iš visų Lietuvoje įvykstančių automobilių sandorių yra naujų automobilių sandoriai, visi kiti yra naudoti automobiliai – arba keliaujantys iš rankų į rankas vidinėje rinkoje, arba tie, kurie atvažiuoja naudoti iš užsienio, dažniausiai iš Vakarų šalių.

– Dažnai žmonės perka Lietuvoje neeksploatuotą automobilį ir tuomet tenka susidurti su perpardavėjais, kurie, be abejo, tikina, kad tai yra puikus automobilis. Tačiau kaip neapsigauti? Kaip reikia apžiūrėti automobilį?

– Tikriausiai pradėti reikėtų nuo to, kad kartais būna indikatoriai, kurie jau rodo, kad kažkas su tuo automobiliu gali būti negerai. Pavyzdžiui, automobilio kaina. Jeigu automobilis yra parduodamas kaip labai geras, puikiai prižiūrėtas, geros būklės ir t. t., tačiau jo kaina yra mažesnė nei rinkos kaina arba mažesnė negu rinkos kaina, pavyzdžiui, Vokietijoje, nors automobilis atvežtas iš Vokietijos, jau turėtų kilti klausimų. Nes žmogus įveža automobilį, nuo jo pardavimo uždirba, bet jo kaina yra mažesnė negu tokie automobiliai paprastai kainuoja. Žmonės turėtų kritiškai žiūrėti į tokius dalykus.

Taip pat, be abejo, reikėtų patikrinti, kaip automobilis užsiveda ir šaltas, ir šiltas, reikėtų atlikti bandomąjį važiavimą, reikėtų apeiti aplink automobilį ir patikrinti kai kurias esmines vietas, apžiūrėti kėbulą, ar jis neturi kažkokių korozijos židinių. Atliekant bandomąjį važiavimą, pasiklausyti, ar automobilis nebarška važiuojant, ar iš pakabos nėra garsų, ar pavaros sklandžiai jungiasi.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– O jei pardavėjas parduoda automobilį žiemą ir sako, kad neleis atlikti bandomojo važiavimo, nes automobilio padangos vasarinės, ar tai jau indikacija, kad kažkas negerai?

– Tai yra indikacija. Yra tokių žmonių, kurie net nenori duoti kėbulo numerio, kad būtų patikrinta istorija. Tai jau yra raudona vėliava, sakanti, kad ne, toliau nereikėtų eiti.

Reikia kuo geriau susipažinti su perkamu automobiliu.

Tiesiog atėjus prie automobilio galima būtų atsidaryti variklio gaubtą ir pasižiūrėti, galbūt matosi kažkokie skysčių pratekėjimai ar pan. Kitaip sakant, reikia kuo geriau susipažinti su perkamu automobiliu. Iš esmės, reikėtų apžiūrėti visas vietas, kurios matosi plika akimi. Taip pat galima pasižiūrėti, ar ant kai kurių detalių, ypač tų, kurios labiausiai atsikišusios, dažniausiai – priekinės detalės, nėra kur nors su korektoriumi užrašyta kokia nors informacija. Kartais būna taip, kad po eismo įvykio žmonės perka naudotas dalis ir naudotos dalys dažniausiai būna sužymėtos.

– Čia irgi indikacija, kad automobiliui kažkas galėjo būti negerai ir kad galbūt jis po eismo įvykio?

– Tikrai taip.

– Jeigu randama tokių detalių, jeigu, atlikus bandomąjį važiavimą, girdisi barškėjimas, kažkokie skysčiai ištekėję, ar tai gali būti svertai deryboms?

– Tai gali būti svertai deryboms. Žinoma, dažniausiai pardavėjas turi savo kainą ir jis gali tiesiog neparduoti automobilio už mažesnę kainą, nes atsiras kitas, kuris norės nusipirkti. Tačiau dažniausiai bent jau simbolinės derybos vis tiek įvyksta ir, turint argumentų, kodėl ta kaina gali būti mažesnė, dažniausiai pavyksta bent jau kažkiek nusiderėti.