Atėjus tamsesniam paros metui, specialistai ragina „perkrauti“ vairavimo įpročius. Slidūs keliai, trumpesnės dienos, nepakankamai apšviestos gatvės, iš vieno miško į kitą migruojantys gyvūnai bei rudeniniai lietūs sunkina eismo sąlygas.

Saugaus vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas tikina – rudenį reikia prisiminti atsargesnius vairavimo įgūdžius. „Mūsų toks klimatas, kad temsta anksti. Žmonės rudenį ir žiemą išvažiuoja į darbą su tamsa ir grįžta taip pat sutemus. Vis dėlto mūsų akys nepritaikytos nakčiai, todėl naktį viskas matyti šiek tiek kitaip, negu yra realybėje. Dėl to mums reikia pagalvoti apie bėdas ir pavojus“, – portalui LRT.lt sako A. Pakėnas.

Pasak vairavimo mokytojo, daugelis vairuotojų yra įsitikinę, kad jie gerai mato eismą, nes užtenka šviečiančių žibintų, tačiau esą ir jie dažnai iškreipia vaizdą – ne veltui pasigirsta kalbų apie tariamus vaiduoklius, kurie esą pasirodė kelyje. „Mūsų akys nėra skirtos tamsai, todėl ir pėsčiųjų tamsiu paros metu žūva katastrofiškas kiekis. Jei Lietuva susitvarkytų su pėsčiųjų žūtimis tamsiu paros metu, mūsų avaringumo padėtis, mano požiūriu, Europos Sąjungoje (ES) būtų visai nebloga“, – tęsia pašnekovas.

Ruduo pasižymi ir gausiais lietumis. A. Pakėnas tikina, kad pavojingiausia yra lietaus pradžia, mat mūsų keliai neplaunami ir apsinešę dulkių sluoksniu. „Tas sluoksnis, prasidėjus lietui, sumirksta ir tampa purvo tyrele ant asfalto. Ratų sukibimas su danga sumažėja mažiausiai dvigubai. Daugelis vairuotojų galvoja, kad lietus dar tik prasidėjo, tačiau, kai prie sankryžos stabdo, stabdymo kelias būna dvigubai ilgesnis. Štai todėl, prasidėjus lietui, sankryžose matome tiek daug avarijų“, – aiškina A. Pakėnas.

Jis siūlo atsižvelgti į tai, kad miestų senamiesčių keliai, grįsti akmenimis ar granito plytomis, palijus arba pasnigus taip pat būna labai slidūs. „Reikia įvertinti ir mažiau prižiūrimus keliukus, kurie apkris šlapiais lapais. Tiesiog pagalvokime, ar einant pėsčiomis būtų slidu, ar ne. Važiuojant bus dar slidžiau“, – priduria vairavimo instruktorius.

Pasak A. Pakėno, padangas vairuotojai keis dar negreitai – po mėnesio ar dviejų, tačiau reikia pagalvoti apie tokį pavojingą reiškinį kaip akvaplaningas, dar kitaip vadinamą šlapiame kelyje susidarantį vandens pleištą tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos.

„Akvaplaningas didžiąją dalimi priklauso nuo protektoriaus ir greičio. Nelėkime. Stebėkime kelią, analizuokime. Kartais sėdi su žmogumi, kalbiesi prie kavos puodelio ir girdi jo geras ir teisingas mintis apie saugų eismą. Tačiau kai žmogus atsisėda prie vairo, dažnai pradeda galvoti apie kitus dalykus – darbą, laisvalaikį, perskaitytą knygą, būsimą vakarą – tik jokiu būdu ne apie vairavimą. Tuomet įvažiuoja į gilesnę balą, nepastebi pasikeitusios asfalto spalvos, kuri praneša apie dangos slidumą ar šiurkštumą. Važiuojant reikia galvoti apie važiavimą. Proto visiems užtenka, nesame idiotai. Tiesiog pamirštame, kad tai yra svarbu“, – LRT.lt portalui komentavo A. Pakėnas.

Rekomenduoja būti atidesniems iki spalio pabaigos

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigia, kad laikas iki spalio 20-osios bus ypač pavojingas keliuose. „Dabar vyksta ir briedžių, ir elnių ruja. Žvėrys keliauja iš vienų miškų į kitus, jie gali būti visiškai netikėtose vietose, todėl visu reikia labai atsargiai keliauti“, – pataria gamtininkas.

S. Paltanavičiaus teigimu, yra tik viena patikima priemonė išvengti skaudžių eismo įvykių – saugus greitis.

„Pamačius ant kelio žvėrį, reikėtų stabdyti. Jokių signalų, nes jis gali sukelti priešišką žvėries reakciją. Šviesų mirksėjimai taip pat tik saviapgaulė, nes tik mes patys nusiraminsime, tačiau žvėries nuo kelio tai nenuvys. Iš tiesų neįmanoma prognozuoti, ką darys gyvūnas – apsisuks ar grįš atgal, o gal šoks per kelią? Todėl geriausia pasikliauti atsargumu“, – tvirtina S. Paltanavičius.

Gamtininko teigimu, susidūrimas su miško gyvūnu gali sukelti labai skaudžių pasekmių. „Įsivaizduokite: jei automobilis važiuos bent 50-60 km/h greičiu ir susidurs su 100 kg sveriančiu šernu, nekalbu jau apie briedį, tai praktiškai tai bus ne tik šiaip eismo įvykis, o labai rimta avarija, kuri gali grėsti ir žmogaus gyvybei“, – perspėja S. Paltanavičius.