2007-ųjų pabaigoje priimtame Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme buvo įtvirtinta svarbi naujovė – nuostatas, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas tik dvejus metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Į nuolatos galiojantį terminuotas dokumentas galės būti pakeistas tik šviežiai iškeptam automobilininkui baigus tęstinius mokymo kursus ir išsklaidžius bet kokias abejones dėl vairavimo įgūdžių.

Deja, kaip visa tai veiks praktiškai eismo saugumo strategai negali tiksliai pasakyti net prabėgus metams nuo minėtų sprendimų. O skeptikai įsitikinę, kad bent jau numatytu laiku – 2009-ųjų birželio 1-ąją – nė vieno veikiančio praktinio vairuotojų mokymo centro (PVMC) nebus.

Improvizacijų politika

Laikinųjų vairuotojo pažymėjimų ir papildomų eismo naujokų mokymo idėją Susisiekimo ministerijos valdininkai importavo iš Vakarų šalių. Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Austrijoje ir kai kuriose kitose valstybėse visi egzaminus išlaikę jaunuoliai nuolatinius vairuotojo pažymėjimus gauna, tik jei pirmus ar dvejus metus nepažeidžia KET. Liuksemburge, Šveicarijoje, Suomijoje, Belgijoje, Austrijoje pirmaisiais ir antraisiais savarankiško vairavimo metais pradedantieji vairuotojai privalo nuolat tobulinti praktinius įgūdžius su instruktoriais važinėdami realiomis eismo sąlygomis ar specialiuose variavimo centruose. Papildomuose kursuose mokoma pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į oro ir eismo sąlygas, staigiai stabdyti, manevruojant aplenkti kliūtį, išvengti susidūrimo, atliekami kai kurie kiti vairavimo meistriškumą ugdantys pratimai.

Visa tai atrodo kaip panacėja, galinti pakeisti padėtį ir milžinišku žūstančiųjų avarijose skaičiumi garsėjančioje Lietuvoje. Tačiau suskubę dokumentuose įteisinti papildomo vairuotojų mokymo principus, kai kurių šios srities specialistų manymu, mūsiškiai valdininkai pasielgė kaip garsusis Ostapas Benderis. Komedijos "Dvylika kėdžių" herojus ryžosi šachmatų turnyre dalyvauti žinodamas tik pirmą ėjimą.

Net pusmečio jiems prireikė, kol nusprendė, kad visus konkrečius darbus, susijusius su PVMC steigimu, mokymo metodika ir potencialių šios idėjos operatorių paieška, privalės atlikti Valstybinės kelių transporto inspekcija (VKTI). Pastarosios specialistai, spręsdami šią užduotį, taip pat sugaišo daugiau nei 5 mėnesius – konkurso, kam atiteks teisė organizuoti papildomą automobilininkų mokymą, nuostatai patvirtinti tik lapkritį, o konkursas paskelbtas tik praėjusią savaitę.

Naujovių eskizai

Sprendžiant iš galiausiai paskelbtų dokumentų, VKTI rengiamo konkurso nugalėtojas privalės organizuoti papildomą vairuotojų mokymą keturiuose centruose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Tiksliau, pirmiausia suprojektuoti ir pastatyti naują PVMC, nes šiuo metu Lietuvoje nėra nei vieno iš sovietmečiu likusio autodromo ar panašaus objekto, kuris bent iš dalies atitiktų naujiesiems centrams keliamas sąlygas.

Dokumentuose teigiama, kad kiekvieno PVMC teritorijos bendras plotas turi būti ne mažesnis kaip 70 tūkst. kv. m, o per metus visuose keturiuose centuose turi tilpti ne mažiau kaip 15 tūkst. vairuotojų. Mokymo trasos su asfaltuota danga, techniniais įrenginiais ir įranga, skirtos papildomiems praktiniams vairavimo kursams organizuoti (bendras mokymo trasų ilgis – ne mažesnis kaip 1800 m), administracinis pastatas su mokymo klasėmis ir t. t.

PVMC mokymo trasų įrengimas turi būti pagrįstas moduline koncepcija ir turėti ne mažiau kaip šešias skirtingas trasas. Pirma mokymo trasa turi būti skirta bendriesiems įgūdžiams ir gebėjimams, antra – motociklo valdymo gebėjimams tikrinti. Trečioje sekcijoje teks įrengti nuolatinio slydimo trasą, kurios plotas turi būti ne mažesnis kaip 4000 kv. m. Slidus paviršius turi būti ne mažiau kaip 90 m ilgio ir ne mažiau kaip 10 m pločio su avarine zona. Šios trasos nuolydis gali būti ne didesnis kaip 2 proc., o jos specialiai paruoštas ir nuolat drėkinamas vandeniu paviršius turi būti toks, kad susidarytų slidi danga, imituojanti plikledį arba sniegą, kuriuo važiuojant net ir nedideliu greičiu galima sudaryti ekstremalias vairavimo sąlygas. Šioje nuolatinėje slydimo trasoje į važiuojamąją dalį privalo būti įleista ir hidrauliniu būdu paleidžiama slankiojanti plokštė (kurios ilgis ne mažesnis kaip 2,15 m, o plotis ne mažesnis kaip 3 m), leidžianti saugiai imituoti automobilio šoninį arba visų ratų slydimą. Toks prietaisas turi veikti visiškai automatiškai ir būti valdomas mokymo instruktoriaus. Važiuojant per šią plokštę automobilio galinė dalis mėtoma į šonus ir taip sukeliamas automobilio slydimas.

Ketvirtoje trasoje bus mokoma važiuoti nuokalne ir į įkalne. Šios trasos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2500 kv. m, slidus paviršius – ne mažiau kaip 80 m ilgio ir ne mažiau kaip 8 m pločio, o nuolydis – ne mažesnis kaip 8 proc.

Penkta – žiedinė trasa – drėkinama slidžiu sluoksniu padengta apskrita aikštė, kurios plotas turi būti ne mažesnis kaip 3000 kv. m, o trasos spindulio kampas – ne mažesnis kaip 180 laipsnių, išorinis slidaus paviršiaus spindulys – ne mažesnis kaip 25 m, plotis ne mažesnis kaip 8 m.

Paskutinė trasa – asfaltuota dinaminė zona – turi būti ne mažiau kaip 140 m ilgio ir ne mažiau kaip 20 m pločio. Šios zonos plotas turi būti ne mažesnis kaip 6400 kv. m, joje taip pat turi būti nuolat laistomas 60 x 4 m asfaltuotas plotas.

Kiekvienoje trasoje turi būti techninė įranga, kuri automatiškai valdo ir imituoja avarines, pavojingas situacijas. Privalu bus instaliuoti specialią šviesos sistemą, kuri imituotų netikėtas kliūtis motociklininkams. Visa trasų techninė įranga su įrenginiais turi būti kontroliuojami iš kontrolės skydelio, esančio kiekvienos trasos valdymo punkte. PVMC privalo veikti vidutiniškai 340 dienų per metus.

(Ne)patrauklus verslas

Kalbinti specialistai spėliojo, kad norint įrengti vieną PVMC gali tekti investuoti mažiausiai 8 mln. eurų. Konkurso dalyviai savo siūlymuose turės nurodyti vieno vairuotojo papildomo mokymo kainą (atskirai teorijos ir praktinio vairavimo), kuri galės būti peržiūrima kas trejus metus. Spėjama, kad vienas privalomas vizitas į PVMC "laikiniesiems" ar pažeidusiems KET, už kurias atimami vairuotojo pažymėjimai, vairuotojams atsieis apie 1000 litų.

Svarbiausias klausimas – ar kas nors norės investuoti solidžią sumą į valdžios institucijų nuo A iki Z kontroliuojamą veiklą? Nors konkurso sąlygas rengę VKTI specialistai teigė, kad vieną kitą paklausimą dėl šio projekto jau yra gavę, vis dėlto iliuzijų, kad jis bus įgyvendintas iki numatyto termino (pirmieji klientai – vairuotojo pažymėjimus praradę ir 2009-ųjų liepą juos atgausiantys) neturi.