Būtų puiki naujiena, jei paskelbtume, kad „Tesla Model 3“ naudoja kokias nors ateivių technologijas, kurios vokiečių inžinieriams apskritai nėra pažįstamos, o gal dar ir paneigia Žemėje galiojančius dėsnius. Tačiau nieko panašaus – „Tesla Model 3“ yra gana paprastas automobilis.

Išskirtinumą jam suteikia programinė įranga ir „Tesla“ galimybės ją atnaujinti bet kuriuo metu. Tačiau dabar inžinieriai tenorėjo pažiūrėti į techninę automobilio pusę ir vis tiek buvo nustebinti.

Baterijos ir kaina

Pavyzdžiui, ne paslaptis, kad „Tesla“ baterijos naudoja „Panasonic“ technologiją. Pastaroji kompanija jau labai seniai garsėja savo baterijomis (jei turite AA baterijas naudojantį foto aparatą, žinote apie ką kalbame), tačiau elektromobilių pasaulyje ir iššūkiai kiti.

Pavyzdžiui, kobalto kainos kreivė šovė per visų įmanomų grafikų viršutines ribas, todėl „Panasonic“ teko sumažinti šio metalo kiekį „Tesla“ baterijose nuo 8 iki 2,8 proc. Baterijų talpa nuo to, panašu, nenukentėjo, o kainą pavyko sumažinti gana ženkliai.

„Tesla Model 3“ buvo laikomas kompanijos raktu į finansinę sėkmę, tačiau tik jei „Tesla“ sugebės šių automobilių pagaminti daug ir greitai. Tačiau vokiečių inžinierių tyrimas visas lygtis supaprastino – „Model 3“ gamintojui kainuoja apie 28 tūkstančius dolerių.

Tiksliau, 18 tūkstančių už medžiagas, likę 10 tūkstančių – už darbą. Tai – gana didelė kaina šios klasės automobiliui, bet visai nedaug elektromobiliui.

„Tesla Model 3“ kainos salonuose prasidės nuo 35 tūkstančių dolerių, todėl pelnas atrodo visai patraukliai, ypač jei pavyks pasiekti išsvajotus 10 tūkstančių automobilių per savaitę. Tiesa, ekspertai mano, kad tokio pelno nebus gana.

„Tesla“ turi daugiau planų investicijoms nei pinigų?

Rinkoje jau seniai įsitvirtinusiems gigantams toks pelnas būtų saldus kąsnelis, tačiau „Tesla“ dar turi plėsti gamyklą ir atstovybių tinklą. Didelių investicijų reikalauja ir naujų modelių kūrimas bei vystymas.

Erikas Gordonas, Mičigano Universiteto profesorius, teigia, kad kompanija liks pelninga, tačiau po to pridėjo – „jei jie automobilius pardavinės už mažiau nei 50 tūkstančių dolerių, nemanau, kad tai bus geras verslas“.

Tačiau pinigų investicijoms į gamybą ir modelių gamos keitimą negalima bandyti prasimanyti tiesiog pakėlus populiariausio savo modelio kainą, todėl tikriausiai bus liekama prie nedidelio pelningumo.

Nesupraskite klaidingai – kol kas „Tesla“ pinigų tikrai nepritrūks. Tačiau ekonomikos variklis yra lūkesčiai – „Tesla“ akcijų svyravimai po bet kokių analizių ir Elono Musko pareiškimų būna labai ženklūs. „Tesla“ turi ir kitų projektų – baterijų sistemos taip pat yra pelningas verslas. Tačiau grįžtame prie „Tesla Model 3“ gamybos.

Eilės prie „Tesla“ atstovybių pranašavo didžiulę sėkmę ir didžiulį iššūkį. Muskas džiaugėsi, kad „Tesla“ gamykloje buvo sukurta įspūdinga konvejerių sistema, tačiau po to viską teko pašalinti – sistema buvo kupina tiek klaidų, kad automatinė gamyba buvo lėtesnė nei rankinis surinkimas.

Tada „Tesla“ įsigijo vokiečių automatizacijos kompaniją „Grohmann“, kad viską sudėliotų į vietas. Nereikėtų sakyti, kad tai buvo visiškas fiasko, nes automobiliai iš gamyklos tikrai rieda. Bet pats Muskas pripažino, kad automatizacijos siekis buvo klaida.

Automatizacija – didelė klaida?

Daugelis didžiųjų vokiečių ir japonų gamintojų paskutinėse surinkimo stadijose naudojasi patyrusia darbininkų jėga. Jie kai kuriuos darbus atlieka greičiau ir pigiau nei tai padarytų robotai – kiek laiko mokysite robotą surasti ir prisukti varžtus vienoje panelėje? O visame salone?

Dabar vokiečių inžinieriai išardę „Model 3“ papildomai kraipo galvomis – perteklinė automatizacija kenkia surinkimo kokybei.

Tačiau „Model 3“ gamyba jau įsibėgėjo, o „Tesla“ išmoko pamokas – jei esi rinkos naujokas, nemanyk, kad rinkos senbuviai yra kvailiai bijantys robotų paskutinėse surinkimų linijų stotelėse.

Pats Muskas pavadino vokiečių darbą „geriausia iki šiol atlikta „Model 3“ analize“, o gamintojai Europoje pasinaudos viešai neskelbiamomis automobilio konstrukcijos paslaptimis.